Galvos skausmas

Galvos skausmas yra skausmas galvoje ar veido srityje, kuris gali būti juntamas kaip pulsuojantis, pastovus, aštrus ar bukas spaudimas. Jis gali skirtis pagal pobūdį, intensyvumą, vietą ir dažnumą.

Galvos skausmai yra labai dažna būklė, kurią dauguma žmonių patiria ne kartą per gyvenimą. Tai viena iš dažniausių skausmo formų, dėl kurios praleidžiamos darbo ar mokyklos dienos ir kreipiamasi į medikus.

Nors dauguma galvos skausmų nėra pavojingi, tam tikri jų tipai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis.

Galvos skausmų tipai

Galvos skausmai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: pirminius ir antrinius.

Pirminiai galvos skausmai

Pirminiai galvos skausmai atsiranda dėl skausmui jautrių galvos sričių veiklos sutrikimų ar per didelio aktyvumo. Jie nėra susiję su jokia kita medicinine būkle. Kai kurie žmonės gali būti genetiškai linkę į šiuos skausmus.

Pirminių galvos skausmų tipai:

• Įtampos tipo galvos skausmai (dažniausias tipas).
• Migreniniai galvos skausmai.
• Klasteriniai galvos skausmai.
• Nauji kasdieniai nuolatiniai galvos skausmai.

Kai kurie pirminiai galvos skausmai gali būti sukelti tam tikrų gyvenimo būdo veiksnių ar situacijų, įskaitant:

• Alkoholį, ypač raudonąjį vyną.
• Tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, perdirbtą mėsą su nitratais.
• Nikotino vartojimą.
• Miego trūkumą ar pokyčius miego režime.
• Netaisyklingą laikyseną.
• Fizinius krūvius, įskaitant sportą.
• Nevalgymą.
• Kosulį, čiaudulį, nosies pūtimą, didelę įtampą ar stiprų juoką ar verksmą.

Pirminiai galvos skausmai paprastai nėra pavojingi, tačiau gali būti labai skausmingi ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Antriniai galvos skausmai

Antrinius galvos skausmus sukelia kita medicininė būklė, todėl jie laikomi šios būklės simptomu.

Antrinių galvos skausmų, kurie dažniausiai nėra pavojingi ir praeina pašalinus pagrindinę priežastį, tipai:

• Dehidratacijos sukeltas galvos skausmas.
• Sinusų sukelti galvos skausmai.
• Vaistų perdozavimo sukeltas galvos skausmas.

Tačiau yra ir antrinių galvos skausmų, kurie gali būti rimtų ar net gyvybei pavojingų būklių požymiai:

• Stuburo galvos skausmai – stiprūs galvos skausmai, atsirandantys dėl stuburo smegenų skysčio nutekėjimo po medicininių procedūrų. Nors daugeliu atvejų jie gali būti gydomi namuose, negydomi jie gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujosruvos ar traukuliai.
• „Griaustinio” tipo galvos skausmai – staiga atsirandantys ir labai intensyvūs skausmai, kurie pasiekia didžiausią stiprumą per vieną minutę ir trunka mažiausiai penkias minutes. Nors kartais jie gali būti nepavojingi, svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, nes jie gali reikšti:
  • Galvos traumą.
  • Kraujavimą smegenyse.
  • Kraujagyslių susiaurėjimą smegenyse.
  • Staigų ir pavojingą kraujospūdžio padidėjimą.

Kuo skiriasi galvos skausmas nuo migrenos?

Migrena yra vienas iš pirminių galvos skausmo sutrikimų.

Tai neurologinė būklė, sukelianti įvairius simptomus, iš kurių labiausiai pastebimas yra pulsuojantis skausmas vienoje galvos pusėje. Migrenos dažnai stiprėja dėl fizinio aktyvumo, ryškios šviesos, garsų ar kvapų. Jos gali trukti nuo keturių valandų iki kelių dienų.

Kas gali patirti galvos skausmus?

Galvos skausmus gali patirti bet kas – vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Apie 96 % žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę galvos skausmą.

Apytiksliai 40 % žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įtampos tipo galvos skausmų, o apie 10 % – nuo migreninių galvos skausmų.

Galvos skausmo priežastys

Galvos skausmas atsiranda dėl signalų, sąveikaujančių tarp smegenų, kraujagyslių ir aplinkinių nervų. Galvos skausmo metu aktyvuojami tam tikri mechanizmai, kurie veikia raumenis ir kraujagysles. Šie nervai siunčia skausmo signalus į smegenis, sukeldami galvos skausmą.

Ar galvos skausmai yra paveldimi?

Galvos skausmai, ypač migrena, dažnai pasitaiko šeimose. Vaikai, kurių vienas iš biologinių tėvų kenčia nuo migrenos, yra net keturis kartus labiau linkę patirti šį sutrikimą.

Galvos skausmai taip pat gali būti susiję su šeimoje bendromis aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui:

• Tam tikrų maisto produktų ar ingredientų vartojimu, pavyzdžiui, kofeinu, alkoholiu, fermentuotu maistu, šokoladu ir sūriu.
• Kontaktu su alergenais.
• Pasyviu rūkymu.
• Stipriais kvapais iš buitinės chemijos priemonių ar kvepalų.

Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?

Jei jūs arba jūsų vaikas patiria šiuos galvos skausmo simptomus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją:

• Staiga atsiradęs, stiprus ir naujas skausmas.
• Galvos skausmas su karščiavimu, dusuliu, sustingusiu kaklu ar bėrimu.
• Galvos skausmai po traumos ar avarijos.
• Naujo tipo galvos skausmai po 55 metų amžiaus.

Taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galvos skausmą lydi neurologiniai simptomai, tokie kaip:

• Silpnumas.
• Galvos svaigimas.
• Staigus pusiausvyros praradimas ar kritimai.
• Tirpimas ar dilgčiojimas.
• Paralyžius.
• Kalbos sutrikimai.
• Sumišimas.
• Traukuliai.
• Asmenybės pokyčiai ar neįprastas elgesys.
• Regos sutrikimai (neryškus matymas, dvejinimasis, aklumo zonos).

Kaip nustatomas galvos skausmo tipas?

Jei galvos skausmai pasireiškia dažnai arba yra labai stiprūs, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Teisingai diagnozavus skausmo priežastį, gydytojas galės paskirti tinkamą gydymą. Tyrimas prasideda nuo fizinės apžiūros, ligos istorijos analizės ir pokalbio apie galvos skausmo ypatybes.

Gydytojas gali užduoti klausimus apie:

• Skausmo pobūdį.
• Skausmo dažnį.
• Kiek laiko trunka kiekvienas skausmo epizodas.
• Skausmo intensyvumą.
• Galimus skausmą sukeliančius veiksnius (maistą, gėrimus, įvykius).
• Kiek kofeino vartojate kasdien.
• Streso lygį.
• Miego įpročius.

Diagnozę padeda tiksliai nustatyti:

• Kada skausmai prasidėjo.
• Ar pasireiškia tik vienas, ar keli skirtingi skausmo tipai.
• Ar fizinis aktyvumas sustiprina skausmą.
• Ar kas nors šeimoje kenčia nuo galvos skausmų.
• Kokie simptomai pasireiškia tarp skausmo epizodų.

Po pokalbio gydytojas gali atlikti fizinius ir neurologinius tyrimus, kurie padeda nustatyti galimą ligą ar būklę, sukėlusią skausmą. Jie gali ieškoti požymių, tokių kaip:

• Karščiavimas.
• Infekcijos požymiai.
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Raumenų silpnumas, tirpimas ar dilgčiojimas.
• Didelis nuovargis.
• Sąmonės netekimas.
• Pusiausvyros problemos ir dažni kritimai.
• Regėjimo problemos (neryškus matymas, dvejinimasis, aklumo zonos).
• Sumišimas ar asmenybės pokyčiai.
• Traukuliai.
• Galvos svaigimas.
• Pykinimas ir vėmimas.

Neurologiniai tyrimai padeda atmesti galimas centrinės nervų sistemos ligas, kurios gali būti susijusios su stipriais galvos skausmais.

Po anamnezės surinkimo, fizinės apžiūros ir neurologinių tyrimų gydytojas turėtų galėti nustatyti galvos skausmo tipą, įvertinti, ar nėra rimtos sveikatos problemos, ir nuspręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Jei gydytojas vis dar nėra tikras dėl diagnozės, pacientas gali būti nukreiptas pas galvos skausmo specialistą.

Kokie tyrimai gali būti atliekami galvos skausmui diagnozuoti?

Nors vaizdiniai tyrimai nepadeda tiesiogiai nustatyti migrenos, klasterinių ar įtampos tipo galvos skausmų, jie gali būti naudingi, jei įtariama kita medicininė būklė.

Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti šiuos vaizdinius tyrimus:

• Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurie padeda nustatyti, ar galvos skausmai nėra susiję su centrinės nervų sistemos sutrikimais. Abu tyrimai sukuria skerspjūvinius smegenų vaizdus, kuriuose galima pastebėti bet kokius pakitimus ar anomalijas.

Kaip gydyti galvos skausmą?

Galvos skausmo gydymas priklauso nuo jo tipo.

Vienas iš svarbiausių pirminio galvos skausmo gydymo aspektų – nustatyti, kas jį sukelia. Supratus savo skausmo sukėlėjus (dažnai pildant galvos skausmo dienoraštį), galima sumažinti jų dažnumą.

Kai žinomi skausmo veiksniai, gydytojas gali pritaikyti gydymą individualiai. Pavyzdžiui, jei galvos skausmas kyla dėl įtampos ar nerimo, gali padėti psichologinė terapija ir streso valdymo metodai. Sumažinus stresą, galima išvengti dėl jo kylančių skausmų.

Ne kiekvienam galvos skausmui reikalingi vaistai. Priklausomai nuo jo tipo, dažnumo ir priežasties, gydymo būdai gali būti:

• Streso valdymas.
• Vaistai.
• Pagrindinės sveikatos būklės, sukėlusios galvos skausmą, gydymas.

Streso valdymas esant galvos skausmui

Streso valdymo technikos padeda išmokti susidoroti su įtampa. Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip gilus kvėpavimas, raumenų atpalaidavimas, vizualizacija ir muzika, gali sumažinti įtampą ir padėti išvengti skausmo.

Biofeedback metodas galvos skausmui

Šis metodas padeda suprasti, kaip organizmas reaguoja į stresą, ir išmokti jį suvaldyti. Biofeedback metu prie kūno prijungiami jutikliai, kurie fiksuoja šiuos rodiklius:

• Kvėpavimo dažnį.
• Pulsą.
• Širdies ritmą.
• Kūno temperatūrą.
• Raumenų įtampą.
• Smegenų veiklą.

Šis metodas leidžia pastebėti kūno reakcijas ir išmokti jas kontroliuoti.

Vaistai galvos skausmui gydyti

Retkarčiais pasireiškiantis įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai gerai reaguoja į nereceptinius skausmą malšinančius vaistus. Tačiau per dažnas tokių vaistų vartojimas gali sukelti ilgalaikius kasdienius skausmus, vadinamus vaistų sukeltu galvos skausmu.

Jei galvos skausmai yra dažni ar labai stiprūs, gydytojas gali skirti receptinius vaistus. Triptanai ir kiti specifiniai preparatai padeda sustabdyti migrenos priepuolį, jei jie vartojami ankstyvoje stadijoje.

Kai kurie kraujospūdį reguliuojantys, nuo traukulių ar depresijos skirti vaistai taip pat gali padėti išvengti migrenos. Jei migrenos priepuoliai kartojasi dažnai, gydytojas gali rekomenduoti vieną iš šių vaistų profilaktikai.

Antrinių galvos skausmų gydymas

Antrinių galvos skausmų gydymas priklauso nuo pagrindinės jų priežasties.

Pavyzdžiui, jei kosulio sukeltas galvos skausmas yra susijęs su tam tikra fizine būkle, gali prireikti chirurginio gydymo, kad būtų pašalinta jo priežastis.

Kaip sumažinti galvos skausmą?

Retkarčiais pasireiškiantį ir nestiprų galvos skausmą galima gydyti namuose. Tam gali padėti:

• Šalčio arba šilumos kompresai ant galvos.
• Tempimo pratimai.
• Galvos, kaklo ar nugaros masažas.
• Poilsis tamsioje ir tyloje.
• Pasivaikščiojimas gryname ore.

Ar įmanoma išvengti galvos skausmo?

Svarbiausia galvos skausmo prevencijos dalis – nustatyti jį sukeliančius veiksnius. Šie veiksniai yra individualūs – kas sukelia skausmą vienam žmogui, gali būti visiškai neaktualu kitam.

Kai nustatomi asmeniniai galvos skausmo veiksniai, jų galima vengti arba sumažinti jų poveikį.

Pavyzdžiui, jei stiprūs kvapai sukelia galvos skausmą, galima vengti kvepalų ir stiprių kvapų turinčių priemonių. Taip pat galima sumažinti kitų dažnų veiksnių, tokių kaip netinkama mityba, miego trūkumas ar bloga laikysena, poveikį.

Tačiau kai kuriems žmonėms nepavyksta išvengti veiksnių arba jų nepavyksta nustatyti. Tokiu atveju gali būti reikalingas individualus gydymo planas, sudarytas kartu su galvos skausmo specialistu.