Smegenų aneurizmos: priežastys, simptomai ir gydymas

Galvos aneurizma – tai kraujagyslės išsiplėtimas ar susilpnėjimas, dažniausiai susidaręs smegenų srityje. Nors dažniausiai žmogus nejaučia jokių simptomų, nulūžus ar pratrūkus aneurizmai gresia rimti sveikatos sutrikimai. Kaip atsiranda galvos aneurizmos ir kas lemia jų pavojų?

Priežastys ir paveldimi rizikos veiksniai

Dažnai galvos aneurizmos išsivysto dėl įgimto kraujagyslių sienelių silpnumo – kraujagyslės būklė gali būti pakitusi dar gimstant. Yra grupė genetinių ligų, kurios gali ženkliai padidinti aneurizmos atsiradimo riziką:

• Policistinių inkstų liga – dėl jos inkstuose formuojasi skysčiais užpildytos cistos.
• Neurofibromatozė 1 tipo – pasireiškia odos pakitimais, nervų sistemos augliais.
• Marfano sindromas – būdingas aukštas ūgis ir ilgos galūnės.
• Endokrininių liaukų navikų sindromas – sukelia auglius liaukose ir virškinimajame trakte.
• Pseudoksantoma elastinė – mineralai kaupiasi jungiamajame audinyje.
• Paveldima hemoraginė teleangiektazija – lemia nenormalias kraujagyslių jungtis (arterioveninės malformacijos).
• Ehlers-Danlos II ir IV tipai – paveikia jungiamąjį audinį, silpnina kraujagysles.

Aneurizmos dažniausiai formuojasi tose vietose, kur kraujagyslės šakojasi – šiuose taškuose sienelė natūraliai silpnesnė. Dažniausias jų susidarymo taškas – smegenų pamatinėje dalyje.

Kas lemia aneurizmos plyšimą?

Aneurizmos plyšimas dažniausiai pasireiškia staiga ir gresia gyvybei. Neretai neįmanoma tiksliai nustatyti, kodėl aneurizma plyšo. Visgi žinomi veiksniai, kurie didina riziką:

• Padidėjęs kraujospūdis – pagrindinė plyšusios aneurizmos priežastis.
• Fizinis krūvis arba sunkus kėlimas – pakilęs spaudimas gali paskatinti plyšimą.
• Stiprios emocijos – stresas ar pyktis didina kraujospūdį.
• Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai), stimuliantai ar amfetaminai.
• Neteisėtai vartojami narkotikai, pavyzdžiui, kokainas, didina plyšimo riziką.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti aneurizma

Dažniausiai aneurizmos vystosi su amžiumi, ypač vyresniems nei 40 metų. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Riziką išaugina rūkymas ir aukštas kraujospūdis, bet svarbi ir bendra jūsų sveikatos istorija.

Ligos ir būklės, darančios įtaką

• Aterosklerozė – riebalų sankaupos arterijų sienelėse.
• Lėtinės ligos, veikiančios jungiamąjį audinį – Ehlers-Danlos sindromas, policistinė inkstų liga.
• Galvos trauma ar sužalojimas.
• Infekcijos.
• Navikai ar vėžys galvos ir kaklo srityje.
• Įgimti kraujagyslių pakitimai – siaura aorta, arterioveninės malformacijos.
• Šeimos istorijoje pasitaikę aneurizmos atvejai.
• Alkoholio vartojimas, ypač gausus, bei narkotikų, tokių kaip kokainas ar amfetaminai, vartojimas.
• Rūkymas.

Aneurizmos vaikams

Vaikams galvos aneurizmos diagnozuojamos retai, tačiau berniukai jomis serga dažniau nei mergaitės. Iš visų vaikų aneurizmos atvejų apie penktadalis būna didelės (virš 2,5 cm). Priežastys nebūtinai aiškios, tačiau įtakos gali turėti:

• Kaukolės traumos
• Paveldimos jungiamojo audinio ligos
• Infekcijos
• Paveldimumas

Kaip nustatoma galvos aneurizma?

Yra įvairūs tyrimai, padedantys diagnozuoti smegenų aneurizmas. Dažniausi metodai:

• Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia detaliai apžiūrėti smegenis, dažniausiai naudojamas su kontrastu, kad matytųsi kraujotaka.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): pagrįsta magnetiniais laukais, išryškina kraujagysles ir aptinka net 3–5 mm dydžio aneurizmas.

Kai kuriais atvejais gali būti būtini invazyvesni tyrimai:

• Angiografija: dažniausiai pati patikimiausia procedūra, padedanti tiksliai identifikuoti silpnas vietas kraujagyslėse. Spec. zondas įvedamas per kirkšnį iki kaklo kraujagyslių, suleidžiamas kontrastinis skystis ir atliekamas rentgeno tyrimas.
• Lumbalinė funkcija (spinalinis tyrimas): naudojamas įtariant aneurizmos plyšimą – į nugaros stuburą įvedamas plonas adata ir paimamas smegenų skystis, tiriama, ar jame yra kraujo.

Galvos aneurizmos gydymas

Nedidelės, nesukeliančios simptomų aneurizmos ne visada reikalauja aktyvaus gydymo. Sprendimą, ką daryti, lemia aneurizmos dydis, vieta, išvaizda, amžius, bendra sveikatos būklė ir paveldimumas.

Chirurginis gydymas

Plyšusi aneurizma reikalauja skubaus gydymo, kad būtų sustabdytas kraujavimas ir išvengta pakartotinio plyšimo. Yra keli pagrindiniai operaciniai būdai:

• Chirurginė klipo fiksacija: pašalinama nedidelė kaukolės dalis, uždedamas metalinis klipas ant kraujagyslės ir atkuriama kaukolės vientisumas.
• Endovaskulinis embolizavimas: per kirkšnį įvedama kateteris, specialios spiralės įleidžiamos į aneurizmą, šios užkemša aneurizmos vietą. Šis metodas – mažiau invazyvus, bet galimas pakartotinis kraujavimas.
• Kraujotakos nukreipimo stentas: didelėms aneurizmoms taikoma metodika, kai į arteriją įvedamas metalinis tinklelis – jis nukreipia kraujotaką aplinkui aneurizmą.
• Mikrovaskulinis klipas: atvira chirurgija – surandama dar nesusilpnėjusi kraujagyslė ir ant jos uždedamas specialus spaustukas.

Konservatyvus gydymas

Priklausomai nuo paciento būklės, taikomos priemonės simptomams mažinti ir komplikacijoms užkirsti:

• Skausmą malšinantys vaistai
• Kraujagysles plečiančios priemonės, neleidžiančios jų susiaurėti (pvz., kalcio kanalų blokatoriai)
• Papildoma apsauga nuo insulto – medikamentai arba kraujagyslių praplėtimas balionu (angioplastika)
• Prieštraukuliniai vaistai
• Smegenų spaudimą mažinantys kateteriai ar šunto operacija
• Reabilitacija prarastiems įgūdžiams atkurti po smegenų pažeidimo

Galimos komplikacijos

Plyšusi smegenų aneurizma kelia rimtą pavojų gyvybei ir gali sukelti:

• Sumažėjusią kraujotaką smegenyse (vazospazmas)
• Hydrocefaliją – skysčio kaupimąsi smegenyse
• Komą
• Nuolatinį smegenų pažeidimą
• Pakartotinį kraujavimą
• Mažą natrio koncentraciją kraujyje (hiponatremija)

Kokia yra prognozė dėl galvos aneurizmos?

Dažnai aneurizma žmogui nesukelia jokių simptomų ir lieka nepastebėta visą gyvenimą. Tačiau jei ji plyšta, būtina skubi pagalba – kuo ilgiau delsiama, tuo sunkesnės gali būti pasekmės. Didžioji dalis (apie 75%) žmonių, kuriems plyšo aneurizma, išgyvena daugiau nei parą, tačiau ketvirtadaliui gresia mirtinos komplikacijos artimiausiu pusmečiu. Nesuteikus tinkamos pagalbos, kraujavimas gali pasikartoti.

Kaip sumažinti aneurizmos riziką?

Nėra visiškai patikimų būdų apsisaugoti nuo aneurizmos, tačiau yra veiksnių, kuriuos galime valdyti:

• Venkite rūkymo
• Laikykite kraujospūdį normos ribose
• Nenaudokite narkotikų (ypač stimuliantų)
• Suvartokite saikingai alkoholio
• Maitinkitės subalansuotai
• Laikykitės reguliaraus, tačiau ne itin intensyvaus fizinio aktyvumo

Pagrindinės įžvalgos

Dauguma galvos aneurizmų nesukelia pavojingų pasekmių, bet esant jų plyšimo grėsmei svarbu rinktis tinkamus sprendimus ir gydymo strategijas. Planuojant prevenciją ir gydymą, būtina pasitarti su gydytoju ir įvertinti asmeninius rizikos veiksnius.