Utėlės: kaip atpažinti, ar jų turite

Galvos utėlės – viena iš tų problemų, kuri gali sukelti daug nerimo tiek vaikams, tiek suaugusiems. Nors dažnai girdime įvairius mitus apie tai, kaip plinta utėlės, pagrindinis jų keliavimo kelias – tiesioginis galvų kontaktas. Kartais jos gali patekti per drabužius ar patalynę, bet tai – gana retas atvejis. Ši parazitinė infekcija nepriklauso nuo socialinės padėties ar gyvenimo sąlygų, o kasmet su ja susiduria milijonai žmonių. Laimei, nors utėlės sukelia daug nepatogumų, jos nėra ligų platintojos.

Kaip galima užsikrėsti galvos utėlėmis

Galvos utėlės – tai smulkūs parazitiniai vabzdžiai, kuriems patinka gyventi prie pat plauko šaknų, kur yra šilta ir gali maitintis krauju. Dažniausiai jų randama už ausų ir palei kaklą, tačiau kartais jos įsitaiso ir ant antakių ar blakstienų. Dažniausiai utėlėmis užsikrečiama per galvos sąlytį su kitu žmogumi. Tai dažna vaikų darželiuose, mokyklose ar šeimose, nes vaikai dažnai žaidžia arti vienas kito, dalijasi pagalvėmis ar leidžia naktis svečiuose.

Žmonės linkę manyti, kad utėlės plinta per šukas, kepures ar ausines, tačiau tyrimais nustatyta, kad tokiais būdais užkratas perduodamas itin retai. Kontaktas per daiktus, kuriais naudojosi užsikrėtęs žmogus, paprastai nėra reikšmingas rizikos veiksnys.

Gyvenimo ciklas ir kaip plinta

• Kiaušinėliai (glindos): Pateles deda kiaušinius labai arti galvos odos. Glindos atrodo kaip mažytės, gelsvos ar baltos dėmelės, tvirtai prikibusios prie plauko. Iš jų jaunos utėlės išsirita per 6–9 dienas, o tam, kad žūtų, reikia tam tikros kūno šilumos.
• Nimfos: Išsiritusios jaunos utėlės dar nedidelės, gelsvai rusvos spalvos. Maždaug per savaitę jos tampa suaugusiomis utėlėmis.
• Suaugusios utėlės: Tai maždaug kruopos dydžio ovalūs vabzdžiai, kurių kiekvienoje pusėje yra po tris kojas. Jos greitai ropoja plaukais, bet neskraido ir nešokinėja. Galvoje gali išgyventi apie mėnesį, bet be žmogaus odos žūsta greitai – ne ilgiau nei per porą parų.

Kokie rizikos veiksniai lemia užsikrėtimą

Didžiausią riziką užsikrėsti turi vaikai, lankantys darželius, mokyklas, stovyklas ar sporto būrelius, bei jų šeimos nariai. Tiesioginis kontaktas žaidžiant ar bendraujant – pagrindinis infekcijos šaltinis. Tačiau nereikėtų manyti, jog švara ar socialinė padėtis turi reikšmės – galvos utėlės puikiai plinta visose bendruomenėse.

Pastebėta, kad kai kurių žmonių plaukų struktūra utėlėms yra mažiau palanki. Pavyzdžiui, kai kurių tipų plaukus vabzdžiams sunkiau “pačiupinėti” ir išlaikyti, tad natūraliai tokie žmonės serga rečiau. Visgi utėlėms nesvarbu, ar plaukai trumpi, ilgi, tiesūs ar garbanoti. Užsikrėsti gali bet kas.

Kokie elgesio įpročiai skatina plitimą

Gyvenimo būdas, kuris nesusijęs su galvos kontaktu, infekcijos pavojaus nepadidina. Net ir rūpestingai plaunant galvą ar valant namus, užsikrėtimo tikimybė nesumažėja – utėlės nepriklauso nuo higienos.

Infekcija dažnai lieka nepastebėta, nes niežulys ar odos pažeidimai – nebūtinai pasireiškia iš karto. Jei aplinkoje jau žinoma apie utėles, verta patikrinti plaukus specialiu šukavimu. Paslėpus informaciją apie užsikrėtimą, infekcija gali išplisti kitiems šeimos ar kolektyvo nariams.

• Vaikų miegojimas svečiuose
• Stovyklos ar sporto užsiėmimai
• Keliavimas ar intensyvesni vaikų žaidimai

Populiariausi mitai apie galvos utėles

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelis įsitikinimų, kaip apsisaugoti nuo galvos utėlių ar išgydyti jas namų sąlygomis, yra pagrįsti mitais:

• Specialios šampūnai ar kondicionieriai neapsaugo nuo utėlių.
• Glindos, esančios toli nuo galvos odos, paprastai nebėra gyvybingos – jos gali būti senos užkrato liekanos.
• Vadovavimasis draudimais vaikams grįžti į mokyklą iki visiško glindų pašalinimo nepadeda valdyti infekcijos. Svarbiausia – pradėti gydymą, o glindų pašalinimas padeda stebėti užkrato eigą.
• Nėra jokių patikimų įrodymų, kad naminės priemonės veiksmingai naikina utėles.
• Išvalyti būtina tik tuos daiktus, kurie galėjo turėti tiesioginį kontaktą su galva per paskutines dvi paras: drabužius, patalynę, pagalvę, šukas, kepures.
• Visiško namų dezinfekavimo nereikia – užtenka nuvalyti ar išsiurbti baldus, jei ant jų buvo gulima ar sėdėta.

Ar utėlės yra bakterijos ar virusai?

Utėlės nėra bakterijos ar virusai – tai maži gyvi kenkėjai. Jos nesukelia jokių infekcijų žmogui, tačiau retais atvejais dėl stipraus niežulio ir odos pažeidimų gali atsirasti antrinė odos infekcija, jei patenka bakterijos pro pažeistą odą.

Kodėl gali niežėti galvą, jei nėra utėlių?

Galvos niežėjimas ne visada rodo utėles. Jis gali atsirasti dėl:

• pleiskanų
• dilgėlinės
• niežų
• grybelinių galvos odos ligų (pvz., grybelio)
• žvynelinės
• atopinio dermatito (egzemos)
• nervų pažeidimų ar kitų nervų sistemos sutrikimų
• odos navikų
• reakcijos į plaukų priežiūros priemones

Galvos utėlės – įprasta vaikystės ar šeimos problema, tačiau neverta panikuoti. Net jei utėlių atsikratyti sunku, gydytojas padės išsirinkti tinkamą gydymą bei patars, ką daryti toliau.