Geltonoji karštligė: simptomai ir gydymas

Geltonoji karštligė – tai virusinė liga, kurią perneša tam tikros uodų rūšys. Dažniausiai šių uodų galima sutikti Afrikos ir Pietų Amerikos tropikuose. Persirgus šia infekcija, gali būti paveiktas kepenų bei kitų vidaus organų darbas, o kai kuriais atvejais ligos eiga gali būti mirtina.

Infekcijos plitimas ir rizikos veiksniai

Virusas perduodamas įkandus užsikrėtusiam uodui. Nuo žmogaus virusas nėra perduodamas vien per artimą kontaktą, tačiau gali būti perduotas per užterštus švirkštus. Įvairios uodų rūšys perneša virusą tiek tankiai apgyvendintose vietovėse, tiek džiunglėse. Džiunglių uodai geltonąja karštlige užkrečia ir beždžiones, kurios taip pat gali tapti viruso nešiotojomis.

Sergamumas ir pasaulinė situacija

Pasaulio mastu kasmet registruojama apie 200 tūkst. geltonosios karštligės atvejų, iš kurių maždaug 30 tūkst. baigiasi mirtimi. Pastaraisiais metais šios ligos daugėja dėl sumažėjusio imuniteto tarp vietinių gyventojų, klimato kaitos, miškų naikinimo bei spartaus miestų augimo.

Kam gresia didžiausia rizika?

Pavojus užsikrėsti geltonąja karštlige išlieka 42 pasaulio šalyse, kurios dažniausiai yra atogrąžose. Nors keliautojų infekcijų skaičius nėra didelis, lankantis šiose šalyse patartina skiepytis, nes liga neturi specifinio gydymo ir gali būti pavojinga gyvybei.

Kaip atpažinti geltonąją karštligę?

Pirmieji ligos požymiai paprastai išryškėja per tris–šešias dienas po užsikrėtimo. Kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų, tačiau daugumai pasireiškia karščiavimas ir odos ar akių pageltimas. Ši geltona spalva – kepenų pažeidimo padarinys.

Pagrindiniai ligos etapai ir simptomai

• Pirmoji stadija dažniausiai trunka 3–4 dienas. Pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas – tai primena gripo simptomus. Šie požymiai dažniausiai praeina savaime.
• Antrajame etape, kuris trunka apie dvi paras, žmogus pradeda sveikti ir dažniausiai visiškai pasveiksta.
• Apie ketvirtadaliui ligonių prasideda sunki, toksinė ligos fazė. Jos metu gali kilti didelis karščiavimas, prasidėti vidinis kraujavimas, kepenų ar inkstų nepakankamumas, pasireiškia įvairių organų pažeidimai, gelta (oda ir akys pagelsta), žmogus gali vemti krauju ar net ištikti šokas. Šios stadijos baigtis – arba pasveikimas, arba mirtis, dažniausiai per trumpą laiką.

Diagnozavimas: kaip nustatoma geltonoji karštligė?

Liga diagnozuojama remiantis keliais svarbiais aspektais: atsiradusiais simptomais, žmogaus kelionių į rizikos šalis istorija ir kraujo tyrimų rezultatais. Kadangi simptomai panašūs į kitų tropikų infekcijų, kaip maliarijos ar vidurių šiltinės atveju, būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos specialistus, jei grįžus iš rizikos zonos atsirado minėti požymiai.

Gydymo galimybės

Specifinio gydymo nuo geltonosios karštligės nėra. Svarbiausia – malšinti simptomus: mažinti temperatūrą, malšinti raumenų skausmus, užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme. Dėl tikimybės, kad gali prasidėti vidinis kraujavimas, rekomenduojama nevartoti aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Daugumai ligonių prireikia gydymo ligoninėje.

Kaip apsisaugoti nuo geltonosios karštligės?

Efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai. Vakcina nuo geltonosios karštligės rekomenduojama visiems, vyresniems nei 9 mėnesių amžiaus, keliaujantiems ar gyvenantiems šalyse, kur liga paplitusi. Kai kurios valstybės reikalauja pateikti vakcinacijos pažymėjimą prieš įleisdamas keliautojus į šalį.

Vakcina nuo geltonosios karštligės paprastai suteikiama specializuotuose centrų ar sveikatos priežiūros įstaigose, ir jos poveikis tęsiasi apie 10 metų. Atvykstant į rizikos zonas, daugelyje šalių būtina turėti galiojantį tarptautinį skiepijimo pažymėjimą.

Kada skiepas nerekomenduojamas?

Ne visiems galima skiepytis geltonosios karštligės vakcina. Kai kurioms žmonių grupėms ji gali sukelti stiprią nepageidaujamą reakciją. Su gydytoju būtina pasitarti, jei:

• Jūsų imunitetas nusilpęs dėl ligos ar gydymo
• Sergate vėžiu ar sutrikusi užkrūčio liaukos veikla
• Jums buvo paskirta imunosupresinė terapija
• Anksčiau esate alergiškai reagavę į vakciną, kiaušinius, vištieną ar želatiną
• Esate nėščia arba žindote kūdikį
• Esate vyresni nei 65 metų
• Jūsų vaikas jaunesnis nei 9 mėnesių

Kai kuriose šalyse dėl medicininių išimčių gali būti prašoma pateikti oficialų dokumentą, pateisinantį vakcinacijos neatlikimą kelionės metu.

Kiti apsaugos būdai

Nors vakcinacija išlieka svarbiausia priemone, verta imtis ir kitų papildomų saugumo žingsnių lankantis geltonosios karštligės regionuose:

• Naudokite patikimą vabzdžius atbaidantį purškalą su veikliąja medžiaga (DEET, pikaridinu, citrinmedžių eukaliptų aliejumi ar IR3535), laikykitės nurodytų vartojimo rekomendacijų.
• Dėvėkite ilgomis rankovėmis rūbus, uždenkite kojas ir galvą.
• Drabužių paviršių ir tinklines nuo uodų papildomai apipurkškite insekticidu su permetrinu.
• Ant langų ir durų įrenkite apsaugines tinklines, o lovas uždenkite tinkleliais nuo uodų.
• Venkite būti lauke uodų aktyvumo piko metu – dažniausiai nuo sutemų iki aušros.
• Veskite išsamią kelionių ir veiklų lauke apskaitą, jei grįžus atsirastų simptomų – tai padės gydytojams greičiau nustatyti diagnozę.