Genetinė mutacija lemia „naktinės pelėdos“ sutrikimą, nustatė tyrimas

Daugelis žmonių, kuriems sunku užmigti iki vėlumos ir prabunda tik vėlai ryte, gyvena su vadinamuoju uždelsto miego fazės sutrikimu. Mokslininkai nustatė, kad šis reiškinys dažnai susijęs su genų pokyčiais, dėl kurių organizmo vidinis laikrodis „tįsta“ – tampa ilgesnis nei įprasta.

Kas yra uždelsto miego fazės sutrikimas

Uždelsto miego fazės sutrikimas – tai viena nemigos rūšių, kai žmogus užmiega vėliau nei įprasta, dažnai tik po vidurnakčio ar net po 2 valandos nakties. Dėl to ir pabudimas ryte būna pavėluotas, nors miego poreikis išlieka toks pat kaip ir daugumos žmonių. Paprastai šį reiškinį lydi sunkumai prisitaikyti prie įprastų mokyklos ar darbo valandų.

Judėjimas kartu su natūraliu ritmu

Žmogaus gyvenimui didelę įtaką daro cirkadinis ritmas – savotiškas vidinis laikrodis, reguliuojantis mūsų aktyvumo ir poilsio ciklus. Šis laikrodis reaguoja į šviesos pokyčius aplinkoje: dieną mus žadina šviesa, o tamsa siunčia signalą ilsėtis. Tačiau esant uždelsto miego fazės sutrikimui, biologinis laikrodis labai stipriai atsilieka nuo įprasto šviesos-tamsos ciklo. Pagrindinė to priežastis – genetinė mutacija, paveikianti tam tikrų baltymų, pavyzdžiui, kriptochromo, struktūrą bei jų veiklą. Dėl šių pokyčių užtrunka ir tokių hormonų kaip melatoninas išsiskyrimas, o tai trikdo įprastą užmigimo laiką.

Kaip atsiranda šis sutrikimas

Ištyrus uždelsto miego fazės mechanizmus paaiškėjo, kad genetinė mutacija keičia baltymo kriptochromo „uodegos“ struktūrą. Kai ši dalis yra trumpesnė, baltymo veikla tarsi „laiko stabdį nuleistą ilgiau nei reikia“. Tokiu atveju organizmas ilgiau išlieka aktyvus, o užmigimo signalas ateina vėliau.

Įdomu tai, kad šis pokytis veikia net iki dešimties tūkstančių genų organizme, įskaitant ir tuos, kurie atsakingi už melatonino gamybą. Dėl to visa biologinė sistema pradeda veikti lėtesne eiga ir sunkiau derinasi prie įprasto dienos ritmo.

Paveldimumas ir paplitimas

Uždelsto miego fazės sutrikimas dažnai paveldimas – jis pasitaiko maždaug vienam iš septyniasdešimties europiečių. Nors apie tokius sunkumus dažnas iš mūsų nėra girdėjęs, šis reiškinys yra visai dažnas, todėl tikėtina, kad kiekvienoje didesnėje žmonių grupėje bus bent vienas, susiduriantis su tokia problema.

Gyvenimas su „pelėdos“ sindromu

Žmonės, kurių vidinis laikrodis vėluoja, dažnai negauna tiek miego, kiek jiems reikia, ypač jei ryte privaloma keltis anksti. Pagrindinis iššūkis – priderinti natūralų miego ciklą prie įprastų dienos darbų ar mokyklos laiko.

• Dažnai kyla nuovargis dienos metu.
• Gali būti sunku susikaupti ar išlikti žvaliems rytą.
• Būna sunkiau prisitaikyti prie pasikeitusio dienos tvarkaraščio, ypač keičiantis sezonams ar pradedant naujas veiklas.

Ką galima padaryti?

Tiems, kurie susiduria su šiuo sutrikimu, rekomenduojama riboti apšvietimą vakare – tai padeda skatinti melatonino gamybą, kuris natūraliai sukelia mieguistumą. Prireikus papildomai galima naudoti melatonino papildus maždaug devintą ar dešimtą valandą vakaro, kad užmigimo pikas ateitų anksčiau.

Kaip veikia mūsų „vidinis laikrodis“

Beveik visi aukštesnieji gyvūnai, įskaitant žmones, gyvena pagal cirkadinį ritmą, kuris apima 24 valandų periodą. Šio ciklo metu vyksta natūralus baltymų gamybos ir slopinimo procesas. Dieną kai kurie baltymai aktyvuoja kitų baltymų gamybą (veikia kaip „gazas“), o naktį šie baltymai patys save slopina (veikia kaip „stabdis“).

Deja, kai organizmo laikrodis vėluoja dėl genetinės mutacijos, šie procesai pajuda iš vėžių – organizmas nespėja sinchronizuotis su realia dienos šviesa. Tokia būsena primena nuolatinį gyvenimą „atsisukus laikrodį“ – tarsi visuomet būtume atsilikę viena ar daugiau valandų nuo aplinkos.

Natūralūs ir socialiniai iššūkiai

Nors kiekvieno žmogaus miego poreikis išlieka individualus, įprasta dienotvarkė dažnai verčia mus keltis anksčiau, nei norėtų mūsų organizmo ritmas. Dėl to gali suprastėti savijauta, sumažėti darbingumas ir pablogėti nuotaika. Tarpusavio kova tarp savo biologinio laikrodžio ir visuomenės tvarkaraščio ypač išryškėja keičiasi sezonai ar prarandama valanda įvedus vasaros laiką.

Kaip prisitaikyti prie kasdienybės

• Vakare mažinkite ekranų ir stipraus apšvietimo kiekį – tai leis jūsų organizmui anksčiau prisitaikyti prie poilsio režimo.
• Aptarkite galimybę naudoti melatonino papildus, jei sunku užmigti įprastu metu, tačiau laikykitės aiškios vartojimo schemos.
• Jei įmanoma, koreguokite dienos tvarkaraštį, kad bent dalį darbo galėtumėte atlikti vėliau ryte ar dieną.

Galiausiai, reikėtų prisiminti, kad uždelsto miego fazės sindromas nėra pasirinkimas. Tai – mūsų organizmo biologijos išraiška, o ne valios trūkumas, todėl svarbiausia ieškoti sprendimų, kurie padėtų gyventi produktyviai nepaisant natūralaus laikrodžio kaprizų.