Geografinė atrofija

Geografinės atrofijos diagnozė dažnai prasideda nuo keleto paprastų regėjimo testų ir vaizdinio akių tyrimo. Regėjimo aštrumo testas matuoja, kiek aiškiai galite įžvelgti raides iš tam tikro atstumo – jei nešiojate akinius ar kontaktinius lęšius, testo metu juos dėvėsite. Įdomu tai, kad žmonės, sergantys geografine atrofija, gali išlaikyti gerą regėjimo aštrumą, tačiau vis tiek patirti kitų regos praradimo simptomų.

Dar vienas būdingas testas – teksto skaitymo greitis. Kai regos sutrikimai pažengę toliau, dažnai pastebima, kad skaitoma lėčiau nei anksčiau. Siekiant aptikti iškraipytą matymą ar aklas dėmes, dažnai naudojamas „Amslerio tinklelis“ – kvadratas, padalintas į lygias horizontalias ir vertikalias linijas. Esant geografinei atrofijai kartais matomos tamsios ar iškraipytos vietos, bangos arba baltos dėmės.

Kaip tiriama ir stebima geografine atrofija

Norint tiksliai įvertinti tinklainės pažeidimus, atliekami nuodugnūs akių dugno tyrimai su specialiomis kameromis. Tai padeda gydytojui aiškiai matyti pažeistos tinklainės vietas, židinio dydį bei atrofijos laipsnį.

• Spalvinė akių dugno fotografija
• Optinė koherentinė tomografija (OCT)
• Funduso autofluorescencija
• Fluoresceino angiografija

Kartais atliekamos ir papildomos regos funkcijos patikros, naudojant šviesos ar šilumos impulsus, kad būtų matoma, kaip jautriai tinklainės ląstelės reaguoja į dirgiklius.

Geografinės atrofijos eiga ir kasdienis gyvenimas

Geografinė atrofija vystosi lėtai, bet laikui bėgant regos ląstelės žūsta – tai gali sukelti aklas dėmes ar „pradingusias“ regėjimo vietas pačiame regos centre. Pradiniai pažeidimai dažnai būna toliau nuo centrinės tinklainės dalies, todėl didelių regėjimo pokyčių iškart nepastebima. Laikui bėgant aklos dėmės gali plėstis ir sutapti, o regėjimas gali ir toliau prastėti – kai kurie pokyčiai trunka metus, kiti gali įvykti per kelis mėnesius.

Tiesa, visiška regėjimo stoka dėl šios ligos pasitaiko retai, tačiau daugelis susiduria su sunkumais skaitant, atpažįstant kontrastus, sunkiau orientuojasi prastesnėmis apšvietimo sąlygomis. Vis tik dauguma išlieka pakankamai savarankiški ir geba savarankiškai tvarkytis kasdieniuose darbuose, tačiau ilgainiui gali tekti keisti įpročius ir naudotis specialiais regos pagalbos prietaisais.

Kaip keičiasi simptomai laikui bėgant

Ligos pradžioje atrofijos plotai dažnai būna atskirai, tarp sveikų tinklainės sričių. Tačiau progresuojant, šios sritys gali susilieti, sukurdamos didesnius aklus ar pritemdytus plotus. Vienu metu pažeidimai gali pasiekti ir patį regos centro tašką, kur regėjimas yra aštriausias.

Ligos valdymas ir galimi gydymo būdai

Išsiplėtus geografinės atrofijos požymiams, ilgą laiką nebuvo pasiūlyta efektyvaus gydymo. Tačiau pastaraisiais metais atsirado naujų injekcinių vaistų, kurie padeda lėtinti ligos progresavimą. Jie skiriami kas mėnesį arba kas antrą mėnesį ir leidžiami tiesiai į akį. Nors regėjimo neatkuria, šie vaistai gali pristabdyti tinklainės pažeidimus.

• Pegcetakoplanas
• Avacincaptad pegolis

Tiriami ir kiti galimi gydymo būdai, įskaitant kamieninių ląstelių terapiją ar naujus vaistus, kurie ateityje galėtų padėti apsaugoti tinklainę nuo dar didesnių pažeidimų.

Kasdieniai iššūkiai ir prisitaikymas

Net ir praradus centrinę regą, dažnas vis dar gali tvarkytis įprastuose darbuose – pavyzdžiui, rengtis ar gaminti maistą. Tačiau, pavyzdžiui, vairuoti (ypač tamsoje) tampa nesaugu ir dažnai tenka atsisakyti šio įpročio. Augant akloms dėmėms, kai kurios kasdienės veiklos gali sukelti daugiau nepatogumų.

Regos praradimas dar nereiškia visiško savarankiškumo netekimo – daugelis išmoksta prisitaikyti naudodamiesi įvairiais prietaisais ir pagalbinėmis technologijomis. Svarbu kuo anksčiau išmokti naudotis didinamosiomis lempomis, stipresniais akiniais ar kitomis specialiomis priemonėmis, kurios padeda išlaikyti kasdienį savarankiškumą.

Patarimai, kaip rūpintis akimis

• Valgykite daugiau žalialapių daržovių bei spalvingų vaisių. Šiose maistinėse medžiagose esantys antioksidantai palaiko akių sveikatą.
• Rūkantiems patariama kuo greičiau atsisakyti šio įpročio, nes rūkymas didina geografinės atrofijos riziką ir spartina jos progresavimą.
• Pasitarkite su gydytoju dėl specialių vitaminų. Tam tikri mitybos papildai gali sumažinti riziką išsivystyti pažengusioms ligos formoms.
• Reguliariai mankštinkitės, nes fizinis aktyvumas palaiko sveiką kūną ir akis.
• Atlikite profilaktinius akių tyrimus bent kas 6–12 mėnesių, kaip rekomenduoja gydytojas.

Kasdienių įgūdžių lavinimas ir emocinė gerovė

Tam, kad gyvenimas su regėjimo praradimu būtų kuo sklandesnis, verta apsilankyti pas žemos regos specialistus ar rehabilitacijos centruose. Šie specialistai padės parinkti tinkamiausius regos pagalbos įrankius ir išmokys naudotis įvairiomis adaptacinėmis strategijomis kasdienybėje.

• Specialūs akiniai ar didinamieji stiklai
• Elektroniniai prietaisai, planšetės ar išmanieji telefonai su individualizuotais nustatymais
• Pritaikyti buities įrankiai, skirti skaitymui, maisto gaminimui ar pomėgiams
• Galingesnės, kryptinės lempos

Emocinė parama taip pat labai svarbi. Kartais regėjimo praradimą lydi nerimas, liūdesys ar savivertės sumažėjimas, todėl verta pasikalbėti su specialistais, kurie padeda prisitaikyti prie naujų iššūkių. Daugelis randa palaikymo dalyvaudami savipagalbos grupėse arba bendraudami su kitais panašioje situacijoje esančiais žmonėmis.

Patarimai artimiesiems ir globėjams

• Kuo daugiau sužinokite apie geografinę atrofiją ir centrinės regos praradimą.
• Pasiūlykite pagalbą skaitant, tvarkantis ar transporto klausimais, bet palikite žmogui kuo daugiau savarankiškumo.
• Būkite kantrūs – tam tikri kasdieniai darbai gali užtrukti ilgiau.
• Gaukite rekomendacijų apie žemos regos specialistus ir sužinokite apie turimus pagalbos įrankius.
• Padėkite palaikyti socialinius ryšius ir skatinkite dalyvauti renginiuose – tai svarbu emocinei savijautai.

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

• Ar man gali pasireikšti tiek „sausos“, tiek „šlapios“ geltonosios dėmės degeneracijos formos?
• Kaip greitai gali vystytis geografinė atrofija?
• Ar liga vienoje akyje padidina riziką, kad ji atsiras ir kitoje?
• Kaip dažnai reikėtų atlikti akių patikras?
• Kaip gali padėti sveikesnė mityba, aktyvumas ar papildai?
• Ar mano šeimos nariai taip pat turėtų būti pasitikrinti, jei yra šeimos istorija?
• Ar verta kreiptis pas tinklainės ar specializuotą akių gydytoją?
• Kiek ilgai galėsiu skaityti ar būti savarankiškas?
• Ar liga gali sukelti visišką aklumą?
• Kada naudinga pradėti žemos regos reabilitaciją?
• Kokios yra visos galimos gydymo galimybės?
• Ar galėčiau būti įtrauktas į klinikinius tyrimus dėl naujų gydymo būdų?

Finansinė pagalba ir draudimas

Daugelį vizitų pas gydytoją, reabilitacijos paslaugas ar vaistus kompensuoja privalomojo ar papildomo sveikatos draudimo programos. Kiek teks prisidėti finansiškai, priklauso nuo turimo draudimo plano, atliktų paslaugų bei pasirinktos gydymo įstaigos.

Net jei neturite papildomo draudimo, egzistuoja įvairios finansinės pagalbos galimybės. Socialinis darbuotojas ar pacientų konsultantas padės susirasti vietinių resursų, kurie padėtų sumažinti gydymo kaštus ir užtikrintų reikalingą pagalbą kasdieniame gyvenime.