GLP-1 vaistai gali dvigubai padidinti sunkios akių ligos riziką vyresnio amžiaus diabetu sergantiems pacientams

Naujausi tyrimai atskleidė, jog GLP-1 grupės vaistai, dažnai naudojami cukrinio diabeto ir nutukimo gydymui, gali padidinti riziką susirgti sunkesne geltonosios dėmės degeneracijos forma vyresnio amžiaus pacientams. Nors rizika išlieka nedidelė, tyrimas parodė, kad šie vaistai dvigubai dažniau sietini su neovaskuline (drėgnąja) su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija (nAMD), kuri lemia centrinio matymo praradimą.

Nustatyta rizika

Tyrime, atliktame analizuojant beveik 140 tūkst. vyresnių nei 65 metų Kanados gyventojų sveikatos duomenis, visi dalyvavusieji sirgo cukriniu diabetu. Pusmečiui ir ilgiau vartojančius GLP-1 vaistus palygino su jų nevartojusiais, parinkdami poras pagal sveikatos ir kitas savybes.

Tiriamojoje grupėje didžioji dalis vartojo semagliutidą, o nedidelė dalis – liksisenatidą. Nors tiksli vartojamo vaisto rūšis nebuvo stebima, semagliutidas buvo vienintelis tuo metu Kanadoje registruotas vaistas 2 tipo diabetui gydyti.

Nustatyta, jog iš 500 GLP-1 vaistų vartotojų vienam vystėsi nAMD, kai tuo tarpu tarp nevartojusiųjų tiko tik 1 atvejis iš 1000. Tai rodo statistiškai reikšmingą skirtumą, nors bendras pavojus išlieka nedidelis.

Kas yra nAMD?

Neovaskulinė su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija – dar žinoma kaip „drėgnoji” AMD – tai liga, kai akies tinklainėje pradeda formuotis nenormalūs kraujagyslės. Jos linkusios trūkinėti ar leisti skysčius po tinklaine, sukeldamos randėjimą ir centrinio matymo pablogėjimą. Dažniausiai ši būklė išsivysto vyresniame amžiuje.

Kodėl GLP-1 vaistai gali veikti akies sveikatą?

Cukrinio diabeto pacientams dažnai kyla didesnė įvairių akių ligų rizika, įskaitant diabetinę retinopatiją ar makulos edemą. Kai kurie šiuolaikiniai vaistai nuo diabeto siejami su sumažėjusia nAMD rizika. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, naujasis tyrimas parodė, kad GLP-1 grupės vaistai gali padidinti riziką susirgti neovaskuline AMD.

Tyrimais pastebima, jog GLP-1 vaistų poveikis gali būti susijęs su staigiu cukraus kraujyje sumažėjimu vaisto pradžioje. Teoriškai, laikui bėgant ilgėjant vaisto vartojimui ir stabilizuojantis gliukozės kiekiui kraujyje, rizika turėtų mažėti. Tačiau tyrimo rezultatai buvo priešingi – kuo ilgiau pacientai vartojo šį vaistą, tuo rizika didėjo.

Galimas paaiškinimas slypi tame, kad GLP-1 receptoriai randami tam tikrose akies tinklainės ląstelėse. Tyrimai su gyvūnais rodo, jog jų aktyvavimas gali sukelti deguonies stygių akies tinklainėje, skatindamas nenormalių kraujagyslių formavimąsi.

Ką žinoti vartojantiesiems GLP-1 vaistus?

Yra duomenų, kad šie vaistai siejami ne tik su nAMD, bet ir su kitomis akių problemomis, tokiomis kaip nearteritinė išeminė regos nervo neuropatija ar diabetinės retinopatijos progresavimas. Visgi kiekvienu atveju reikia vertinti galimą naudą ir riziką individualiai – daugumai pacientų šie vaistai užtikrina reikšmingą širdies, kraujagyslių, medžiagų apykaitos bei inkstų apsaugą.

Simptomai ir profilaktika

• Pirmieji drėgnosios AMD požymiai gali būti centro matymo neryškumas, banguotos linijos.
• Vyresni asmenys gali pasitikrinti pats: vieną akį uždengus atidžiai stebėti smulkias linijas ar detales turintį daiktą. Pastebėjus iškraipymus ar linijų vingiuotumą – pravartu pasikonsultuoti su akių gydytoju.
• Labai svarbu visiems sergantiems diabetu – nepriklausomai nuo vaistų – kartą per metus atlikti akių patikrą. Tai leidžia laiku pastebėti galimus pokyčius ir aptarti klausimus apie vaistų poveikį regai.

Nors rizika išlieka maža, gydytojai rekomenduoja reguliarų stebėjimą pacientams, kurie vartoja GLP-1 grupės vaistus, o ypač tiems, kuriems gresia didesnė AMD tikimybė. Jei pradėjote vartoti šiuos vaistus ar stebite regėjimo pokyčius, verta kreiptis į akių gydytoją dėl tolimesnių tyrimų ir patarimų.