Hantingtono ligos simptomai

Huntingtono liga – tai neurologinis sutrikimas, kuris paveikia judėjimą, mąstymą ir emocijas. Šiai būklei būdingi vis stiprėjantys simptomai, kurie laikui bėgant, gali apsunkinti gyvenimą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.

Simptomų įvairovė

Pagrindiniai Huntingtono ligos požymiai pasireiškia tiek judėjimo, tiek psichikos funkcijų sutrikimais. Dažniausiai simptomai išryškėja tarp 30 ir 50 metų, o jiems prasidėjus, būklė pamažu blogėja. Kartais pradiniame etape liga gali būti painiojama su kitomis demencijos ar judėjimo sutrikimų formomis.

Dažniausi simptomai

• Mąstymo ir sprendimų priėmimo sunkumai
• Nuotaikų svyravimai
• Haliucinacijos
• Koordinacijos netikslumai
• Asmenybės bei elgesio pokyčiai
• Nevalingi, švelnūs kūno judesiai (chorea)
• Pusiausvyros sutrikimai
• Kalbos problemos
• Sunku ryti
• Eisenos pasikeitimai ar nesaugumas vaikštant

Be šių požymių, dažnai kartu išsivysto demencija, depresija ar nerimas.

Retesni požymiai

Ne kiekvienam sergančiajam pasireiškia visi galimi ligos simptomai. Kai kurie požymiai būna vos pastebimi arba apskritai nepastebimi.

• Nervingumas (fidgeting)
• Nevikrumas, nerangumas
• Raumenų trūkčiojimai
• Raumenų silpnumas ar laipsniškas jų mažėjimas
• Polinkis impulsyviam ar rizikingam elgesiui

Ligos eiga ir kasdienybė

Gyventi su Huntingtono liga – tikras iššūkis. Ilgainiui silpnėja gebėjimai priimti sprendimus bei kontroliuoti emocijas. Žmogus ima vis labiau priklausyti nuo kitų pagalbos, gali prarasti ir ligos suvokimą. Tam tikri simptomai gali priminti kitas neurologines būkles ir sukelti papildomų sunkumų diagnostikoje.

Ligos progresavimas dažnai reiškia ir didesnes komplikacijas, jos neretai lemia mirtį per 20 metų nuo diagnozės nustatymo.

Komplikacijos ir iššūkiai

Judėjimo ir protinės funkcijos silpnėjimas sukelia ne vieną sunkumą. Pažeista pusiausvyra ir koordinacija didina griuvimų ir traumų riziką. Dažnai išsivysto prasta mityba ar vitaminų trūkumas, nes sergantiesiems gali būti sunku valgyti dėl kramtymo ir rijimo sutrikimų. Tai lemia svorio kritimą, silpnesnę imuninę sistemą, sunkesnį žaizdų gijimą.

• Sunkesnis kramtymas bei rijimas, svorio netekimas
• Sužeidimai dėl griuvimų ar sumažėjusios koordinacijos
• Pragulos, ypač sumažėjus judrumui
• Pneumonija, dažnai dėl maisto ar seilių patekimo į kvėpavimo takus
• Infekcijos – ypač dėl bendros organizmo būklės prastėjimo
• Raumenų spazmai ar standumas

Juvenilinė Huntingtono liga

Vaikystėje ar paauglystėje prasidedanti ligos forma yra retenybė. Ji lemia ryškių judėjimo ir pažinimo įgūdžių regresiją, kurie anksčiau vystėsi normaliai. Skirtingai nuo suaugusiųjų formos, dažnesni yra traukuliai, o judesių sutrikimai (chorea) ne visuomet tokie ryškūs. Liga šiuo atveju dažnai progresuoja greičiau ir gali būti mirtina per 10–15 metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Kada kreiptis į medikus?

Jeigu žinote, kad jūsų šeimoje pasitaikė Huntingtono ligos, ar įtariate, kad galite ją paveldėti, verta aptarti savo riziką ir būsimas galimybes su gydytoju. Kalbėtis apie genetinį testavimą, jo rezultatus bei tolesnius žingsnius gali būti itin svarbu tiek pačiam asmeniui, tiek šeimos nariams.

Pirmi pastebėti nuotaikos svyravimai, problemos su atmintimi, kalba ar nevalingų judesių atsiradimas – aiškus signalas nedelsti konsultuotis su specialistu. Tai gali lemti ne tik Huntingtono ligą, bet ir kitus neurologinius arba psichikos sutrikimus. Ankstyva konsultacija padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir pasirinkti veiksmingiausią pagalbos planą.

Kai asmuo serga Huntingtono liga, nuolatinė medikų priežiūra yra būtina – simptomams stiprėjant gali prireikti kineziterapijos, specialių priemonių ar kitų pagalbos formų.

Jeigu kasdienėje priežiūroje ar sergantiesiems kyla tokios situacijos kaip staigūs kritimai, rimti sužalojimai, aukšta temperatūra, stiprūs skausmai, psichozės epizodai ar traukuliai, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Tokie simptomai gali signalizuoti ne tik ligos progresavimą, bet ir apie papildomas komplikacijas, tokias kaip infekcijos.

Ką verta prisiminti

Huntingtono liga pasireiškia įvairiais požymiais, kylančiais tiesiogiai dėl pačios ligos ar dėl jos nulemtų komplikacijų. Stebėti pokyčius, atkreipti dėmesį į naujus ar stiprėjančius simptomus, ir laiku kreiptis medicininės pagalbos yra labai svarbu siekiant kuo ilgiau palaikyti gyvenimo kokybę ir sveikatą.