Hašimoto tiroiditas: simptomai, priežastys ir gydymas

Hashimoto tiroiditas – tai liga, kai žmogaus imuninė sistema ima atakuoti savo skydliaukę. Šis procesas dažnai sukelia uždegimą ir galiausiai skydliaukės hormonų trūkumą, vadinamą hipotiroze. Norint laiku diagnozuoti ir gydyti šią būklę, svarbu žinoti tyrimus, simptomus bei galimas komplikacijas.

Kaip nustatomas Hashimoto tiroiditas

Pirmiausia gydytojas apžiūrėdamas patikrina, ar padidėjusi jūsų skydliaukė – vadinamasis gūžys. Norint išsiaiškinti tikslią diagnozę, atlikti keli kraujo tyrimai:

• TSH tyrimas: Šio hormono kiekis kraujyje rodo, kaip intensyviai smegenų posmegeninė liauka skatina skydliaukės veiklą. Jei TSH yra padidėjęs, dažniausiai tai reiškia, kad skydliaukė gamina per mažai hormonų.
• Tiroksino (T-4) tyrimas: Tai pagrindinis skydliaukės hormonas. Esant žemam T-4 kiekiui ir aukštam TSH, tikėtina, kad veiklos sutrikimas kyla dėl pačios skydliaukės.
• Antikūnų tyrimas: Siekiant patvirtinti, kad hipotirozę iš tikrųjų sukelia Hashimoto liga, ieškoma antikūnų prieš tiroperoksidazę – baltymą, kuris padeda gaminti skydliaukės hormonus. Šių antikūnų aptikimas būdingas šiai ligai. Kartais šio tyrimo gali prireikti pakartotinai.

Gydymo galimybės

Ne visiems pacientams, kuriems nustatyta Hashimoto liga, reikia iš karto gydytis. Jeigu skydliaukė išskiria pakankamai hormonų, gydytojas gali tiesiog stebėti jūsų būklę, reguliariai vertindamas hormonų kiekį ir simptomus.

Kai pasireiškia hipotirozė, skiriama hormonų pakaitinė terapija – levotiroksinas. Tai natūralaus T-4 hormono sintetinė versija, kuri padeda atstatyti normalią organizmo medžiagų apykaitą. Vaistas tiekiamas skirtingomis formomis ir stiprumais – jo dozę gydytojas parenka individualiai, įvertindamas amžių, svorį, kitus sveikatos sutrikimus ir vaistų sąveikas.

• Pirmą kartą pradėjus vartoti levotiroksiną, praėjus 6–8 savaitėms atliekamas TSH tyrimas, siekiant nustatyti, ar dozė tinkama.
• Nustačius tinkamą dozę, tyrimas kartojamas kas pusmetį arba kartą per metus.
• Gydymas tęsiamas visą gyvenimą, nes Hashimoto liga neišgydoma.

Svarbu žinoti, kad skydliaukės hormonai organizme pradeda veikti labai pamažu, todėl simptomų pagerėjimas ir net gūžio sumažėjimas gali užtrukti kelis mėnesius. Jei gūžys didelis ir nesumažėja, gali prireikti chirurginio gydymo.

Levotiroksinas gali būti mažiau veiksmingas, jei kartu vartojate geležies papildus, geriate greipfrutų sultis, ar valgote tam tikrus maisto produktus – jų reikėtų vengti tuo pačiu metu kaip ir vaisto. Per didelis skydliaukės hormonų kiekis gali sukelti rimtų širdies ritmo sutrikimų ar padidinti kaulų trapumą.

Kartais gali būti kombinuojamas ir kitas hormonas – T-3, jei paprasto gydymo nepakanka kontroliuoti simptomams.

Kaip atpažinti ir kontroliuoti ligos paūmėjimą

Net ir vartojant vaistus, kai kurie žmonės gali patirti Hashimoto ligos paūmėjimą – dažniausiai, kai dar nėra parinkta tinkama vaisto dozė arba gydymas praleidžiamas. Paūmėjimą gali išprovokuoti miego trūkumas, infekcijos, nesubalansuota mityba, stiprus stresas, svarbūs gyvenimo pokyčiai bei emociniai sutrikimai.

• Dažniausi paūmėjimo simptomai – nuovargis, stresas, miego sutrikimai, jautrumas karščiui, dirglumas, padažnėjęs pulsas.

Patarimai, kaip palengvinti paūmėjimą

• Nepamirškite kiekvieną dieną vartoti paskirtą vaistą.
• Laikykitės priešuždegiminės mitybos – rinkitės daržoves, vaisius, riešutus, liesą mėsą, žuvį, o venkite perdirbtų gaminių, kepto maisto ar saldžių gėrimų.
• Pasidomėkite savo jodo kiekiu – jį gauname su joduota druska, jūros gėrybėmis, perdirbta mėsa. Sergant Hashimoto liga, neretai organizmas tampa jautrus pertekliui, tad aptarkite su gydytoju, ar nereikia koreguoti mitybos.
• Būkite atsargūs su stresu – imuninės ligos dažnai paūmėja esant stipriam stresui, todėl raskite laiko poilsiui ir veikloms, kurios jus atpalaiduoja.
• Pasitarkite su gydytoju apie vitamino D ir seleno papildus – jų nauda sergant šia liga dar vertinama.

Kas gali nutikti negydant Hashimoto ligos

Nevartojant gydymo gali kilti įvairių komplikacijų:

• Gūžys: padidėjusi skydliaukė gali matytis kaip ištinęs kaklas.
• Širdies sutrikimai: žemas skydliaukės hormonų lygis siejamas su padidėjusiu „blogojo“ cholesterolio kiekiu, o tai didina širdies ligų ir ritmo sutrikimų riziką.
• Emociniai sutrikimai: gali išsivystyti depresija.
• Lytinės sveikatos problemos: sumažėjęs lytinis potraukis, nereguliarios ovuliacijos, erekcijos sutrikimai ar sumažėjusi spermatozoidų gamyba.
• Nėštumo komplikacijos: negydoma Hashimoto liga gali padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę, taip pat pavojų kūdikiui – gali būti raidos ar įgimtų defektų.
• Miksedemos koma: labai retai, bet ilgai negydant ir pridedant nepalankių veiksnių (pavyzdžiui, infekcija ar šaltis), galimas pavojingas gyvybei būklės paūmėjimas, pasireiškiantis silpnumu, mieguistumu ir sąmonės netekimu.