Hematemesis: kraujo vėmimo priežastys ir gydymas

Hematemesis yra medicininis terminas, apibūdinantis kraujo vėmimą. Vemiant kraują, iš skrandžio išsivemia kraujingos medžiagos. Vemiantis kraujas gali atrodyti ryškiai raudonas, tamsiai raudonas arba priminti kavos tirščius.

Šios mažos situacijos paprastai nesukelia ilgalaikės žalos. Kraujo vėmimą taip pat gali sukelti rimtesnės būklės, tokios kaip vidaus sužalojimai, organų kraujavimas ar organų plyšimas.

Regurgituotas kraujas gali būti rudos, tamsiai raudonos arba ryškiai raudonos spalvos. Rudas kraujas dažnai atrodo kaip kavos tirščiai, kai jis vemiama. Vemiant kraujo spalva gali parodyti gydytojui kraujavimo šaltinį ir sunkumą.

Pavyzdžiui, tamsesnis kraujas rodo, kad kraujavimas kyla iš viršutinės virškinimo trakto dalies, pavyzdžiui, skrandžio. Tamsesnis kraujas yra mažiau intensyvus ir reguliariai pasitaikantis kraujavimo šaltinis.

Ryškiai raudonas kraujas dažnai rodo ūmų kraujavimo epizodą, kilusį iš stemplės ar skrandžio. Tai gali būti greito kraujavimo šaltinis.

Kraujo spalva vėmime ne visada parodo kraujavimo šaltinį ir sunkumą, tačiau ji visada turėtų paskatinti gydytoją atlikti tyrimus.

Jei vemiama didelis kiekis kraujo, paprastai 500 ml arba mažo puodelio dydžio, arba jei vemiant kraują jaučiate svaigimą ar kvėpavimo pokyčius, nedelsdami skambinkite greitajai pagalbai.

Kokios yra kraujo vėmimo priežastys?

Yra keletas kraujo vėmimo priežasčių. Dauguma jų yra labai rimtos ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Priežastys gali būti:

• Stemplės gleivinės plyšimas, sukeltas per didelio vėmimo
• Venų (varikozinių venų) patinimas apatinėje stemplėje ir skrandyje, dažnai pasitaikantis žmonėms su sunkiu kepenų pažeidimu, įskaitant ilgalaikį alkoholizmą.
• Kraujavimas iš skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa
• Stemplės dirginimas arba patinimas, vadinamas ezofagitu
• Geriamasis arba piktybinis navikas skrandyje ar stemplėje
• Sunki pilvo srities trauma, sukelta automobilio avarijos ar smūgio į pilvą
• Skrandžio uždegimas, vadinamas gastritu
• Per didelis aspirino ar nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimas
• Būklė, vadinama Dieulafoy lesion, kuri veikia arteriją skrandžio sienoje
• Plonosios žarnos uždegimas, vadinamas duodenitu
• Kasos vėžys

Kokie yra kraujo vėmimo simptomai?

Kraujavimo vėmimo simptomai apima:

• Vėmimas krauju: pagrindinis simptomas yra kraujo buvimas vėmime, kuris gali būti ryškiai raudonas arba priminti “kavos tirščius”, jei kraujas buvo skrandyje šiek tiek laiko.
• Pilvo skausmas: diskomfortas ar skausmas pilvo srityje gali lydėti vėmimą, dažnai susijęs su kraujavimo priežastimi.
• Pykinimas: nuolatinis pykinimas yra dažnas ir gali pasireikšti kartu su kraujo vėmimu.
• Šoko požymiai: sunkiais atvejais simptomai, tokie kaip svaigimas, greitas širdies plakimas, blyški oda ir žemas kraujo spaudimas, gali rodyti reikšmingą kraujo netekimą ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Kaip diagnozuojamas kraujo vėmimas?

Yra daug galimų sveikatos problemų, galinčių sukelti kraujo vėmimą. Norint nustatyti diagnozę, gydytojas pirmiausia paklaus apie jūsų simptomus ir ar neseniai buvote sužeistas.

Jei įtariama kraujo vėmimo diagnozė, gydytojas gali užsakyti vaizdavimo tyrimą, kad ištirtų jūsų kūno vidų. Vaizdavimo tyrimai atskleidžia anomalijas organizme, tokias kaip plyšę organai ar nenormalūs augimai. Dažniausiai naudojami vaizdavimo tyrimai yra:

Gydytojas gali užsakyti viršutinę endoskopiją, kad patikrintų kraują skrandyje. Ši procedūra atliekama jums esant nuskausminimui. Gydytojas į jūsų burną ir skrandį įkiša mažą lanksčią vamzdį, vadinamą endoskopu.

Vamzdžio viduje esanti pluoštinė optinė kamera leidžia gydytojui matyti jūsų skrandžio turinį ir vidinę būklę, ieškant kraujavimo šaltinio.

Gydytojas gali užsakyti kraujo tyrimą, kad patikrintų jūsų kraujo lygį. Tai padeda įvertinti prarasto kraujo kiekį. Taip pat gali būti atliktas biopsijos tyrimas, kad būtų nustatyta, ar kraujavimo šaltinis yra uždegiminis, infekcinis ar piktybinis. Gydytojas gali užsakyti papildomus tyrimus, atsižvelgdamas į jūsų kraujo lygio rezultatus.

Kokie yra kraujo vėmimo gydymo būdai?

Jei vemiate kraują, jūsų sveikatos priežiūros komanda pirmiausia bandys stabilizuoti bet kokį žemą kraujo spaudimą, kvėpavimo problemas ar kitas komplikacijas, susijusias su dideliu kraujo netekimu. Jums gali prireikti kraujo perpylimo, kvėpavimo pagalbos ir vaistų kraujo spaudimui arba skrandžio rūgšties lygiui sumažinti. Taip pat gali prireikti intraveninių skysčių ir galbūt operacijos.

Kai pacientas stabilizuojamas, bus gydoma kraujo vėmimo priežastis. Norint nustatyti priežastį, galima atlikti keletą tyrimų. Šie tyrimai apima:

• Kraujo tyrimai, siekiant atlikti bendrą kraujo tyrimą, patikrinti kraujo cheminę sudėtį ir krešėjimo funkciją
• Kepenų funkcijos tyrimai
• Rentgeno tyrimai
• Branduolinės medicinos skenavimas, siekiant ieškoti aktyvaus kraujavimo virškinimo trakte
• Rektalinis tyrimas
• Vamzdžio įdėjimas per nosį į skrandį, siekiant patikrinti kraujo netekimo priežastį
• Tyrimas, vadinamas ezofagoduodenoskopija, siekiant ieškoti kraujavimo šaltinių viršutinėje virškinimo trakte

Kai nustatoma kraujo vėmimo priežastis, gydytojas parinks geriausią gydymo planą, kuris atitiks tiek jūsų simptomus, tiek pagrindinę būklę, sukėlusią vėmimą.

Kada kreiptis medicininės pagalbos dėl kraujo vėmimo?

• Kraujo vėmimas, žinomas kaip hematemesis, yra nerimą keliantis simptomas, kurio niekada neturėtų būti ignoruojama. Nors kai kurie atvejai gali būti susiję su mažomis priežastimis, tokiomis kaip nedidelis plyšimas stemplėje dėl per didelio vėmimo, tai taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, įskaitant vidaus kraujavimą, organų pažeidimą ar virškinimo trakto sutrikimus.
• Jei pastebite didelį kraujo kiekį arba kitus nerimą keliančius simptomus, tokius kaip svaigimas, greitas širdies plakimas, pykinimas ar silpnumas, labai svarbu kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos. Kraujo netekimas dėl vėmimo gali sukelti pavojingų komplikacijų, įskaitant šoką, organų nepakankamumą ar net mirtį.
• Atminkite, kad net jei kraujo atrodo nedaug, visada nedelsdami pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Ankstyvas nustatymas ir intervencija yra svarbūs, norint užkirsti kelią rimtiems padariniams.