Hepatito priežastys ir rizikos veiksniai

Hepatito atsiradimą gali lemti įvairios priežastys – nuo mikroorganizmų iki žalingų cheminių medžiagų bei tam tikrų sveikatos sutrikimų. Dažniausias šios ligos tipas yra virusinis hepatitas, kurį sukelia B ir C tipo hepatito virusai. Visgi, kepenų uždegimą gali paskatinti ne tik virusai, bet ir alkoholis, vaistai ar imuninės sistemos sutrikimai.

Pagrindinės priežastys

Hepatitas gali vystytis dėl skirtingų veiksnių poveikio – dažniausiai dėl virusų, tačiau nemažai įtakos turi ir lėtinės ligos, kai kurie vaistai ar cheminės medžiagos.

Virusinis hepatitas

Daugiausia kepenų uždegimo atvejų visame pasaulyje sukelia penki pagrindiniai virusai: A, B, C, D ir E hepatito virusai. Šie virusai, nors ir paveikia kepenis, tačiau jų plitimo būdai ir sukeliamos komplikacijos skiriasi.

• A tipo virusas plinta per užterštą maistą, vandenį ar per lytinius santykius. Neretai susirgimas praeina savaime, tačiau gali būti ir sunkesnių atvejų.
• B tipo virusas perduodamas per kraują, spermos ar kitus kūno skysčius. Dažniausiai infekcija išplinta lytinio kontakto metu arba naudojantis tais pačiais švirkštais. Gimdymo metu virusas gali būti perduotas kūdikiui. Daliai užsikrėtusiųjų simptomų nejaučiama, tačiau infekcija gali užsitęsti ir sukelti rimtų kepenų ligų, tokių kaip cirozė arba vėžys. Kūdikiams beveik visais atvejais išsivysto lėtinis uždegimas, suaugusiems – rečiau.
• C tipo virusas dažniausiai plinta per užkrėstus švirkštus – tiek vartojantiems narkotikus, tiek gydymo įstaigose. Dažnai virusas perduodamas iš motinos vaikui gimstant arba, retais atvejais, lytinių santykių metu. Net 75–85% ūmių atvejų tampa lėtiniais.
• D tipo virusas (dar vadinamas delta virusu) sukelia ligą tik tada, kai žmogus jau yra užsikrėtęs B tipo virusu. Plinta su užkrėstu krauju ar kitais kūno skysčiais.
• E tipo virusas plinta tik per užterštą maistą ir vandenį, dažniausiai regionuose, kur ribotas prieinamumas prie švaraus vandens. Nors anksčiau buvo manoma, kad ši infekcija reta, naujausi duomenys rodo, jog maždaug penktadalis žmonių per gyvenimą galėjo būti užsikrėtę E tipo virusu.

Tarp visų hepatito virusų, dažniausiai ilgametį ar sunkų kepenų pažeidimą sukelia B ir C tipai. Manoma, kad retais atvejais hepatitą gali paskatinti ir kiti virusai, tačiau šiuo metu jų sąsaja nėra patvirtinta.

Toksinis hepatitas

Kepenų uždegimas gali atsirasti ir dėl nuodingų medžiagų poveikio organizmui. Tokią būklę sukelia alkoholis, įvairios cheminės medžiagos ar kai kurie medikamentai.

• Alkoholis: Ilgalaikis ar dažnas alkoholio vartojimas stipriai veikia kepenis, sukeldamas jų uždegimą.
• Cheminės medžiagos: Nuolatinis kontaktas su tirpikliais, organinėmis ar kitomis nuodingomis cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, gamyboje, valant ar dažant) ilgainiui gali pažeisti kepenis.
• Vaistai: Kai kurie medikamentai, ypač vartojami didesnėmis dozėmis, gali sukelti toksinį hepatitą. Tarp jų – tam tikri antibiotikai, steroidai, kontraceptinės tabletės, vaistai nuo uždegimo ar traukulio, sulfanilamidai, statinai ir kitos veikliosios medžiagos.

Dažniausiai saugių vaistų vartojimas, prižiūrint medikams, nesukelia kepenų uždegimo, tačiau žmonės, kurių kepenys jau pažeistos ar jautresnės, susiduria su didesne rizika.

Autoimuninis hepatitas

Kai kuriems žmonėms kepenis užpuola pačios imuninės sistemos ląstelės. Ši būklė vadinama autoimuniniu hepatitu. Nėra iki galo aišku, kas ją išprovokuoja, tačiau specialistai įtaria, kad reikšmę gali turėti tiek genetika, tiek aplinkos veiksniai – virusai, tam tikri vaistai.

Maždaug 70% sergančių autoimuniniu hepatitu yra moterys, dažniausiai 15–40 metų amžiaus. Dažnai ši liga pasireiškia kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis – cukriniu diabetu, tiroiditu, opiniu kolitu ar viršutinio odos pigmento sutrikimais.

Gyvenimo būdo ir aplinkos rizikos veiksniai

Hepatitas neretai siejamas su tam tikrais aplinkos, gyvenimo įpročiais ar sveikatos sutrikimais.

• Gėrimas ar jautienos plovimas nešvariu vandeniu, prastas sanitarijos lygis.
• Kontaktas su naudotais švirkštais, adatomis ar kitais krauju užterštais daiktais.
• Bendras švirkštų ar kitų priemonių (pvz., vartojant narkotikus per nosį) naudojimas.
• Lytiniai santykiai be apsaugos, turėjimas kelių partnerių.
• Darbas aplinkoje, kurioje dažnai susiduriama su nuodingomis medžiagomis (pavyzdžiui, skalbyklose, dažyklose, sveikatos priežiūros įstaigose ar žemės ūkio sektoriuje).
• Ilgalaikis ar gausus alkoholio vartojimas.
• Nepakankamas produktų plovimas, neparuošto maisto vartojimas.
• Vaistų, kurie gali būti susiję su hepatito rizika, vartojimas.

Taip pat svarbus asmeninis sveikatos fonas. Didesnę riziką susirgti hepatitu turi asmenys, nesiskiepiję nuo A ar B tipo viruso, jau turintys infekciją ar kitus autoimuninius sutrikimus, arba gimę motinoms, sergančioms hepatitu.

Kaip gydomas hepatitas?

Gydymas priklauso nuo hepatito rūšies. Užsikrėtus A tipo hepatitu, paprastai rekomenduojama ilsėtis bei gerti daug skysčių – dauguma atvejų liga praeina savaime. B tipo hepatito gydymas dažnai reikalauja ilgalaikio antivirusinių vaistų vartojimo. Esant C tipo hepatitui, taip pat taikoma antivirusinė terapija – didesnei nei 90% atvejų pavyksta visiškai pasveikti po 8–12 savaičių gydymo.

Kaip apsisaugoti nuo hepatito?

Nuo A ir B tipo hepatito galima pasiskiepyti. Vakcinos nuo C tipo hepatito šiuo metu nėra, tačiau užkertant kelią infekcijai padeda atsakinga higiena, tinkama rankų švara, atsargumas ruošiant maistą. Kiti prevenciniai veiksmai – naudoti apsaugas lytinių santykių metu, nesidalinti švirkštais ar adatomis, atsakingai rinktis vietas auskarų ar tatuiruočių darymui.

Plauti rankas, gerti tik švarų vandenį ir vengti kontaktų su užterštais daiktais – paprasti, bet veiksmingi būdai sumažinti susirgimo riziką.