Herpeso priežastys ir rizikos veiksniai

Herpes virusas yra viena iš dažniausių infekcijų pasaulyje, kuri gali pažeisti ne tik lūpas, bet ir genitalijų, ar net analinę sritį. Dauguma atvejų šis virusas perduodamas per tiesioginį fizinį kontaktą su užkrėstomis pūslelėmis ar jų skysčiais, tačiau galima užsikrėsti net tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų – tokiu atveju virusas vis tiek išsiskiria į aplinką.

Herpes priežastys

Iš esmės herpesą sukelia du glaudžiai susiję, tačiau skirtingi virusai: herpes simplex virusas 1 (HSV-1) ir herpes simplex virusas 2 (HSV-2). Jie abu perduodami per odos kontaktą ar sąlytį su infekuotu organizmo skysčiu (gleivėmis). Užsikrėtus herpesu, virusas visam gyvenimui lieka žmogaus organizme. Jis „pasislėpia” nerviniuose ląstelių mazguose – dažniausiai lieka neaktyvus, tačiau gali bet kada suaktyvėti.

HSV-1 dažnai laikomas burnos ar lūpų pūslelinės (herpes labialis, „šalčio pūslelių”) priežastimi. Nors dažniausiai jis plinta bučiuojantis ar kitaip kontaktuojant ne seksualiniu būdu, retkarčiais virusas patenka ir į genitalijų sritį, pavyzdžiui, per oralinį seksą. Pastaruoju metu HSV-1 vis dažniau aptinkamas kaip genitalijų pūslelinės kaltininkas, ypač tarp jaunų moterų.

HSV-2, tuo tarpu, dažniausiai susijęs su genitalijų pūsleline. Jis perduodamas artimų seksualinių kontaktų metu: vaginalinio, oralinio, analinio sekso metu, taip pat liečiant lytinius organus, naudojant bendrus sekso žaislus ar per infekuotus kūno skysčius. Įdomu tai, kad šiais laikais HSV-1 dažniau aptinkamas genitalijų srityje nei anksčiau, todėl skirtumas tarp virusų tampa mažiau aiškus.

Kaip prasideda ir atsinaujina herpes infekcija

Infekavus HSV, virusas lokalizuojasi odos arba gleivinės ląstelėse ir pradeda daugintis. Pirminės infekcijos metu žmogus dažnai nesijaučia blogai ir simptomų nemato. Vėliau virusas keliauja per nervų ląsteles į specialius mazgus, kur lieka snausti tol, kol kažkas jam suaktyvina.

Stresas, pervargimas, kita infekcija, hormonų svyravimai, ultravioletinių spindulių poveikis ar net stiprus šaltis gali paskatinti viruso atsinaujinimą. Jei taip atsitinka, virusas vėl juda į odos paviršių ir sukelia pūsleles arba opeles – būtent tada žmogus tampa užkrečiamas aplinkiniams. Dažniausiai po kurio laiko imunitetas infekciją „prislopina”, ir virusas vėl sugrįžta į latentę būseną. HSV-2 sukeltos genitalijų pūslelinės recidyvai pasitaiko dažniau nei HSV-1, o burnos ar lūpų herpes simptomai kai kuriems žmonėms gali kartotis daug metų.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Lytiniai santykiai be apsaugos (prezervatyvų ar dantų užtvarėlių)
• Dažni ar atsitiktiniai lytiniai partneriai
• Kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) buvimas ar istorija
• Moters biologinė lytis (genitalijų herpeso rizika moterims keliskart didesnė nei vyrams)

Kas lemia pasikartojančius herpes protrūkius?

Didesnį herpes simptomų ar protrūkių dažnį patiria žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Kai imunitetas nesugeba efektyviai kovoti su virusu, atsiranda ne tik naujos pūslelės, bet ir padažnėja pasikartojimai. Taip gali nutikti sergant sunkiomis ligomis, po organų transplantacijos ar kai kurios genetinės imuninės būklės atvejais.

• Išplitusi arba vėlyva ŽIV infekcija
• Pirminiai imunodeficitai (įgimta imuninės sistemos silpnumo forma)
• Vaistai po organų transplantacijos ir kiti imunospresantai

Herpes protrūkių eiga

Ocidentaliai užsikrėtus, simptomų nebūna arba jie labai nežymūs, todėl dažnas net neįtaria, kad tapo viruso nešiotoju. Įprastai užkratas pirmiausia pasiekia odos ar gleivinės ląsteles, o tuomet persikelia į nervų sistemą.

Dėl įvairių išorinių ir vidinių veiksnių, virusas gali vėl suaktyvėti ir pasireikšti nauju pūslelių išsiveržimu. Tuomet žmogus užkrečiamiausias, o vėliau – protrūkiui nurimus, virusas vėl prislopsta. HSV-2 protrūkiai dažnesni ir dažnai intensyvesni, palyginus su HSV-1 recidyvais genitalijų srityje.

Pabaigai, herpes infekcija dažnai nesukelia akivaizdžių požymių ir gali „slapstytis” ilgus metus. Nors ši liga visam gyvenimui neišgydoma, žinodami rizikos veiksnius bei suprasdami, kaip virusas perduodamas ir atsinaujina, galite sumažinti užsikrėtimo ar protrūkių riziką ir rūpintis savo sveikata atsakingiau.