Huntingtono ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Huntingtono liga – tai paveldima nervų sistemos liga, kuri atsiranda dėl genetinio defekto. Su šiuo sutrikimu susijęs genas lemia, kad tam tikros smegenų sritys, atsakingos už motoriką ir pažinimą, ima nykti. Dėl to palaipsniui išryškėja būdingi šios ligos simptomai.

Paveldėjimo būdas

Ši liga perduodama iš kartos į kartą ir vienintelė žinoma jos priežastis yra paveldimas geno pokytis. Huntingtono liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu: jei vaikas iš tėvų paveldi pakitusį geną, liga pasireiškia nepriklausomai nuo to, kokią geno kopiją paveldėjo iš kito tėvo. Kitaip tariant, vos viena pakitusio geno kopija lemia ligą.

Asmuo, turintis šią ligą, visada turi bent vieną mutantinio geno kopiją. Kiekvienam vaikui, kurio tėvas ar motina serga, tikimybė paveldėti pakitusį geną ir susirgti yra 50%. Tačiau, kadangi dažniausiai simptomai pasireiškia tarp 30–50 gyvenimo metų, nemažai žmonių dar nesukelia simptomų tuo metu, kai jau turi savo vaikų.

Vienos šeimos narių pusė, kurių vienas iš tėvų serga Huntingtono liga, tikėtina, kad paveldės mutantinį geną ir patys susirgs.

Genetiniai pokyčiai

Huntingtono ligą sukelia HTT genas, esantis ketvirtoje chromosomoje. Žmonės iš abiejų tėvų paveldi po vieną šios chromosomos kopiją. Specifinis pokytis, kuris lemia šią ligą, yra CAG tripletų (tam tikros trijų DNR statybinių blokų grandinės) pasikartojimas minėtame gene.

Normaliai žmogaus genome CAG pakartojimų yra mažiau nei 28, tačiau sergantieji Huntingtono liga dažniausiai turi 40–50 šių pakartojimų. Toks pakitimas keičia HTT geno nurodymus ląstelėje, todėl gaminamas neįprastas baltymas – mutantinis huntingtinas, kuris laikomas pagrindiniu ligos kaltininku. Įdomu, kad paveldėdamas ligą vaikas nebūtinai turės identišką CAG pasikartojimų skaičių kaip ir tėvas ar motina.

Be to, vaikams ar jaunuoliams kartais pasireiškia jaunatvinė Huntingtono ligos forma – ji prasideda anksčiau ir progresuoja greičiau nei suaugusiųjų, o CAG pakartojimų dažniausiai būna dar daugiau – apie 60.

Smegenų pokyčiai

Šią ligą lydintys genetiniai pokyčiai turi didelį poveikį tam tikroms smegenų dalims, ypač caudate ir putamen sritims, kurios lemia judesių koordinaciją, atmintį, elgesį. Šiose srityse galima aptikti sumažėjimą (atrofiją) bei nenormalių medžiagų, pavyzdžiui, riebalų kaupimąsi.

Baltymas huntingtinas, nors jo tikroji paskirtis nežinoma, manoma, padeda apsaugoti nervines ląsteles nuo žalingų veiksnių. Sutrikus baltymo veiklai dėl CAG pokyčių, pradeda nykti smegenų ląstelės. Be to, sergančiųjų organizme aptinkama ir kitų genų, atsakingų už DNR taisymą, defektų. Tai prisideda prie pakitimų dauginimosi ir liūdinančio ligos vystymosi proceso.

Vienas iš ląstelių žūties mechanizmų vadinamas autofagija – kai ląstelės pradeda pačios save ardyti, ir šis procesas spartėja dėl kenksmingų medžiagų kaupimosi arba nepakankamos apsaugos.

Gyvensenos veiksniai ir paplitimas

Huntingtono liga dažniausiai diagnozuojama vidutinio amžiaus žmonėms, o jos jaunatvinė forma išsivysto jau po normalaus smegenų išsivystymo vaikystėje ar paauglystėje. Nors kai kurios gyventojų grupės serga kiek dažniau, nėra nustatyta jokių gyvenimo būdo ar žalingų įpročių, galinčių išprovokuoti ligą arba ją padėti atitolinti.

Huntingtono liga paplitusi visame pasaulyje, tačiau kai kuriose šalyse sergamumas šiek tiek mažesnis. Taip pat pastebėta, kad liga šiek tiek dažnesnė tarp moterų ir žmonių, gyvenančių kukliau socialine prasme. Tačiau šias tendencijas gali lemti ne tik tikras dažnio skirtumas, bet ir skirtingos ligos atpažinimo ar genetinio tyrimo galimybės skirtingose šalyse.

Tyrimai rodo, kad moterys gali būti linkusios paveldėti didesnį CAG pakartojimų skaičių, o pažinimo ir judėjimo sunkumai dažnai lemia mažesnes pajamas tiek sergančiam žmogui, tiek jo vaikams.

Apibendrinimas

Huntingtono liga išsivysto dėl paveldėto genetinio pokyčio 4-oje chromosomoje – šis procesas yra sudėtingas, lemiantis ilgalaikius pažeidimus tam tikrose smegenų srityse. Deja, šiuo metu nėra būdų sustabdyti ar užkirsti kelią ligai, jei genetinis pokytis jau paveldėtas. Tačiau ateityje gerėjantis supratimas apie šios ligos priežastis gali padėti sukurti būdus, kaip sustabdyti ar bent jau sulėtinti jos progresavimą.