Įgimta pėdos deformacija: tipai, simptomai ir gydymas

Klubinė pėda – tai įgimta deformacija, kai naujagimio pėda būna neįprastai pasisukusi ar užsilenkusi. Pėda gali būti pakrypusi į šoną, pirštai susisukę, pėda atrodo neįprastos formos ar net pasukta beveik aukštyn kojomis.

Kaip dažnai pasitaiko klubinė pėda?

Ši būklė nėra itin reta – statistiškai vieną iš tūkstančio naujagimių paveikia klubinė pėda. Daugumai mažylių, kuriems nustatoma ši deformacija, kitos sveikatos problemos nepasireiškia. Maždaug pusė atvejų klubinės pėdos pasitaiko abiejose kojose.

Kuo skiriasi klubinė pėda ir metatarsus adductus?

Kai kurios pėdos deformacijos būna švelnesnės ir reikalauja kitokio požiūrio. Metatarsus adductus atveju į vidinę pusę link didžiojo piršto užlinksta tik priekinė pėdos dalis – užpakalinė pėdos dalis ir čiurna lieka taisyklingos padėties. Klubinei pėdai būdingas ne tik pėdos priekio, bet ir visos pėdos bei čiurnos užsilenkimas bei pėdos kritimas žemyn.

Paprastai metatarsus adductus gydymas nebūna reikalingas – vaikui pradėjus vaikščioti pėda ištiesėja savaime. Jei reikia, gali būti taikomi tempimo pratimai, įtvaras ar specialūs batukai.

Kaip pasireiškia klubinė pėda?

Klubinę pėdą šviesiai atpažinti iš karto po gimimo. Gali būti matoma, kad viena arba abi pėdos:

• Nukreiptos žemyn, o pirštai užsukti į vidų
• Pėdos atrodo susuktos į šoną ar net aukštyn kojomis
• Viena pėda dažnai mažesnė nei kita
• Aplinkiniai blauzdos raumenys atrodo menkiau išsivystę
• Pėda mažiau juda ir sunkiau lankstosi

Paprastai gydytojui pakanka apžiūros, kad diagnozuotų šią būklę. Kai kada klubinė pėda matoma dar vaisiaus echoskopo tyrimo metu paskutiniame nėštumo trimestre.

Ar klubinė pėda sukelia skausmą?

Naujagimiui klubinė pėda skausmo nesukelia. Tačiau, jei ji nelieka negydoma, vaikui gali kilti problemų: bus sunku vaikščioti, gali formuotis skausmingi nuospaudos, bus sunku avėti batus, eiti gali lydėti skausmas.

Kokie klubinės pėdos tipai?

• Izoliuota (idiopatinė). Tai dažniausias variantas, pasitaikantis sveikiems vaikams, kai pašalinių negalavimų nėra.
• Sąlygota kitų būklių (neizoliuota). Tokiais atvejais klubinė pėda pasireiškia kartu su kitais sveikatos sutrikimais, pvz., su įgimtais stuburo defektais. Ši forma dažnai būna gydoma sunkiau nei idiopatinė.

Kodėl atsiranda klubinė pėda?

Šią deformaciją lemia trumpesni nei įprasta aplink pėdą esantys raumenys ir sausgyslės, dėl ko pėda užsilenkia netinkama kryptimi. Tikslios priežastys nėra aiškios, tačiau veiksniai, didinantys riziką, yra gerai žinomi.

Kokie rizikos veiksniai?

• Gimdos aplinkoje trūksta vaisiaus vandenų – kyla didesnė rizika pėdai deformuotis
• Paveldimumas: klubinė pėda dažniau atsiranda kūdikiams, kurių tėvai ar broliai, seserys turėjo šią problemą
• Vyriška lytis: du trečdaliai visų atvejų būdingi berniukams
• Rūkymas ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu
• Kai kurios kitos įgimtos būklės, pavyzdžiui, stuburo defektai

Kaip gydoma klubinė pėda?

Gydymą specialistai pradeda vos vaikui gimus, kad deformacija nesutrukdytų normaliai vystytis – juk naujagimiai vaikščioti pradeda gerokai vėliau. Dažniausiai taikomas gydymas yra gipsavimas ar, jei reikia, operacija.

Gipsavimo metodas

Mažų kūdikių pėdos sausgyslės ir audiniai labai elastingi, todėl gydytojai švelniai koreguoja pėdos padėtį ir uždeda gipsą. Po savaitės ar kelių gipsas nuimamas, atliekami nauji tempimai ir dedamas šviežias gipsas. Tokia korekcija trunka kelias savaites ar net mėnesius – šį metodą vadina Ponseti metodu. Kartais atliekami rentgeno tyrimai, kad įsitikintų, ar pėda pamažu įgauna tinkamą padėtį.

Po sėkmingo gydymo reikės specialių įtvarų arba batelių, kurie fiksuos pėdą tinkamoje vietoje, kol vaikas ims vaikščioti. Kadangi klubinė pėda dažnai linkusi grįžti į buvusią padėtį, kai kuriems vaikams prireikia įtvarus ar specialius batus nešioti ilgiau.

Operacinis gydymas

Kai sausgyslių ir audinių elastingumas yra per mažas, ir gipsavimas su tempimu duoda per mažą efektą, gali būti taikoma operacija. Jos metu gydytojai prailgina sausgysles ar atlaisvina kitus per trumpus minkštuosius audinius, kad pėdą būtų galima ištiesinti.

Po operacijos vaiko koja taip pat tvirtinama gipsu, vėliau naudojamas įtvaras arba specialus batas, kad pėda išlaikytų taisyklingą padėtį. Dažniausiai tokia kontrolė užtrunka maždaug metus.

Ar įmanoma išvengti ilgalaikių pasekmių?

Klubinę pėdą svarbu gydyti anksti – didžioji dalis kūdikių po gydymo gali laisvai judėti ir vystytis visiškai normaliai. Jei korekcija atliekama laiku, ilgalaikių pasekmių dažniausiai nelieka. Klubinė pėda savaime neišnyksta, bet laiku imantis priemonių, dauguma vaikų išauga be judėjimo apribojimų.