Įgimtojo lūpos ir gomurio nesuaugimo tipai

Įgimtas lūpos nesuaugimas – viršutinės lūpos plyšys, kuris yra viena dažniausių veido srities anomalijų. Šią būklę dažniausiai gydo plastikos specialistai. Lūpos nesuaugimas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir skirtingo sunkumo laipsniais.

Lūpos nesuaugimo rūšys

Tokio defekto tipai skirstomi pagal tai, kiek stipriai ir kurioje vietoje paveikta lūpa:

• Vientisas iš vienos pusės (unilateralinis) – plyšys matomas tik vienoje viršutinės lūpos pusėje.
• Vientisas iš abiejų pusių (bilateralinis) – nesuaugimas apima abi puses.
• Pilnas – plyšys tęsiasi per visą lūpos aukštį iki nosies.
• Nepilnas – plyšys nepasiekia nosies ir apima tik lūpos dalį.
• Mikroforma – švelniausia forma, išoriškai primenanti randą ar nedidelį įlinkį, dažnai mažai pastebima, tačiau gali lemti funkcinius sunkumus.

Lūpos ir gomurio skirtumai

Lūpos nesuaugimas dažnai painiojamas su gomurio plyšiu, tačiau tai yra dvi atskiros būklės. Lūpos nesuaugimas pažeidžia tik viršutinę lūpą, o gomurio plyšys – viršutinį burnos stogą. Abu šie defektai gali pasitaikyti kartu arba atskirai.

Lūpos sandara

Kad būtų lengviau suprasti, kaip keičiasi lūpos išvaizda esant nesuaugimui, verta atkreipti dėmesį į natūralią lūpos anatomiją:

• Viršutinė ir apatinė lūpos – lūpos sudarytos iš kelių skirtingų dalių.
• Baltasis kraštelis – baltas iškilimas, kuriuo lūpa ribojasi su veido oda.
• Vermilionas – raudonas ar rudai rausvas lūpos paviršius, jis turi sausą ir drėgną dalis.
• Filtrumo stulpeliai – vertikalios lūpos ataugos, einančios nuo lūpos iki nosies. Apatinė jų dalis sudaro lūpos viršūnėles, viršutinė – nosies įdubimą.
• Filtrumo duobutė – įlinkis tarp dviejų filtrumo stulpelių.
• Kupidono lankas – centrinė viršutinės lūpos kreivė su dviem iškilimais šonuose.
• Žiedinis burnos raumuo – aplink burną esantis raumuo, būtinas kalbai, valgymui ir gėrimui. Esant ryškiam plyšiui šis raumuo būna visiškai perskirtas, jei plyšys mažas – pluoštai gali jį peržengti.
• Nosies atrama – šnervės apačia, ji gali būti neišsivysčiusi esant tam tikroms nesuaugimo formoms.
• Alarų kraštas – nosies dalis, supanti šnervę.
• Simonarto juosta – siaura odos sija per šnervės apačią defekto pusėje, gali sudaryti įspūdį, kad nosies atrama išlikusi.

Nesuaugimų tipai pagal išvaizdą

Mikroformos plyšys

Lengviausi atvejai gali priminti tik randą ar mažą įdubimą lūpos krašte. Kartais plyšį pastebėti sunku, tačiau šią formą gali lydėti kalbos ar valgymo sunkumai dėl raumens ne vientisumo. Dažniausiai nosies forma lieka normali.

Vientisas pilnas nesuaugimas iš vienos pusės

Dažniausias atvejis – plyšys apima vieną lūpos pusę ir tęsiasi nuo lūpos krašto iki pat nosies. Centrinės lūpos dalys, tokios kaip Kupidono lankas ar filtrumo duobutė, išsaugotos tik sveikojoje pusėje. Žiedinis burnos raumuo išskaidomas, apsunkindamas kalbą ir maisto vartojimą. Nosis taip pat deformuojama – šnervė išplatėja, dažnai nėra jos grindų.

Nepilnas nesuaugimas iš vienos pusės

Plyšys ribojasi viena lūpos puse, tačiau nepasiekia nosies. Centrinės lūpos dalys išlieka visos. Dalis burnos raumens gali likti vientisa – tuomet funkcijos mažiau sutrikdytos. Plyšio dydis įvairus – nuo mažo įlinkio lūpos raudonyje iki beveik visą lūpą peržengiančio plyšio.

Vientisas pilnas nesuaugimas abiejose pusėse

Abipusės lūpos plyšiai laikomi sunkia forma, nes plyšiai tęsiasi per abi lūpos puses iki nosies. Centrinių lūpos struktūrų paprastai nėra, o burnos raumuo nesuaugęs. Tokiais atvejais tenka susidurti su didesniais valgymo ir kalbos sunkumais. Abi šnervės išplatėjusios, nosies apačios nelikę, keičiasi visos nosies forma.

Nepilnas nesuaugimas abejose pusėse

Ši forma taip pat apima abi lūpos puses, bet plyšiai nepasiekia nosies. Kai kurios lūpos dalys išlieka: gali būti išlikęs filtrumo stulpelis ar duobutė, o nosies grindų irgi nestinga. Abiejų pusių defekto sunkumas dažnai skiriasi – viena pusė gali būti labiau nei kita.

Kodėl atsiranda viršutinės lūpos nesuaugimas?

Šios būklės priežastys nėra iki galo išaiškintos. Dažniausiai embriono vystymosi metu nesusijungia tam tikri veido elementai. Manoma, jog įtakos turi paveldimumas, taip pat aplinkos veiksniai – kai kurios nesuaugimo formos gali susiformuoti dėl nėštumo metu vartotų vaistų ar žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas.

Ar lūpos nesuaugimą galima ištaisyti?

Šiuolaikinė medicina leidžia sėkmingai atlikti lūpos rekonstrukcines operacijas. Dažniausiai tokios operacijos atliekamos kūdikiams tarp trečio ir šešto gyvenimo mėnesio. Vėliau, vaikui augant, gali prireikti pakartotino gydymo. Chirurginio gydymo tikslas – pagerinti lūpos išvaizdą bei grąžinti visas reikalingas funkcijas: normalų kalbėjimą, valgymą ir girdėjimą.

Kokia gyvenimo trukmė su lūpos nesuaugimu?

Gavę tinkamą gydymą, vaikai, gimę su viršutinės lūpos nesuaugimu, dažniausiai gali tikėtis visiškai normalios gyvenimo trukmės. Prastesnę prognozę dažniausiai lemia ne pats plyšys, bet kitos kartu pasitaikančios įgimtos anomalijos.