Insulto priežastys ir rizikos veiksniai, apie kuriuos galbūt nežinojote

Insultas – tai būklė, medikų vertinama kaip itin grėsminga gyvybei. Jis ištinka tuomet, kai galvos smegenys staiga negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Priklausomai nuo priežasties, insultas gali būti išeminis (kai kraujo pritekėjimą blokuoja krešulys ar apnašos) arba hemoraginius (kai plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas smegenyse). Abi insulto rūšys turi bendrų rizikos veiksnių, kai kurių kuriuos galime veikti, o kai kurių – ne.

Kaip vystosi išeminis insultas

Išeminės kilmės insultai sudaro didžiąją dalį atvejų. Jiems būdingas staigus galvos smegenų kraujagyslės užsikimšimas. Tai nutinka dažniausiai dėl kraujo krešulio, susiformavusio pačioje kraujagyslėje, arba, kai krešulys ar arterijų apnašos atkeliauja iš kitur organizme ir užkemša kraujotaką smegenyse.

Susiformavęs užsikimšimas neleidžia smegenims pasiekti deguoniui ir gyvybiškai svarbioms medžiagoms, dėl to smegenų ląstelės ima žūti.

Pačios dažniausios išeminio insulto priežastys

• Širdies ritmo sutrikimas (pvz., prieširdžių virpėjimas) – trūkinėjantis širdies darbas lemia krešulių susidarymą ir jų patekimo į smegenis riziką.
• Arterijų apnašos (aterosklerozė) – ant arterijų sienelių besikaupiančios riebalinės sankaupos gali plyšti arba atitrūkti, užkimšdamos smegenų kraujotaką.
• Krešėjimo sutrikimai – genetiniai ar įgyti veiksniai (tarp jų giluminė venų trombozė) didina įprastų ir netikėtų krešulių formavimosi riziką.
• Infekcijos (pvz., bakterinis meningitas, sepsis) gali sutrikdyti normalią kraujotaką, skatinti krešulių formavimąsi smegenyse.

Kas sukelia hemoraginį insultą

Hemoraginis insultas pasireiškia, kai viena iš galvos smegenų kraujagyslių plyšta, sukeldama kraujavimą tiesiai į smegenų audinį arba į tarpą tarp smegenų ir jas dengiančių dangalų. Šios rūšies insultas kiek retesnis, tačiau itin pavojingas.

Pagrindinė priežastis dažniausiai – ilgą laiką padidėjęs kraujo spaudimas. Taip pat galimi ir kiti veiksniai.

Kiti veiksniai, galintys lemti hemoraginį insultą

• Traumos – stiprūs smūgiai į galvą, kartais sukelia ne tik kraujavimą, bet ir kraujo krešulių susidarymą, kas ateityje didina ir išeminio insulto grėsmę.
• Aneurizmos – išsipūtusios kraujagyslės galvos smegenyse lengviau plyšta, nes jų sienelės tampa plonesnės ir silpnesnės.
• Smegenų navikai – augliai smegenyse (gerybiniai ar piktybiniai) gali spausti kraujagysles, pažeisdami jų sieneles.
• Kraujagyslių defektai – įgimti ar įgyti kraujagyslių pakitimai, pvz., arterioveniška malformacija, lemia padidėjusią plyšimo tikimybę.
• Krešėjimo sutrikimai – esant hemofilijai ar kitoms kraujo ligoms, kraujavimą stabdyti sunkiau.
• Kepenų veiklos nepakankamumas – šis organas gamina krešėjimą reguliuojančius baltymus, o sutrikus jo funkcijai padidėja kraujavimo pavojus ir smegenyse.
• Didelis alkoholio ar tam tikrų narkotikų (pvz., kokaino, amfetamino) vartojimas – didina kraujospūdį, skatina kraujagyslių spazmus ir trikdo normalų kraujo krešėjimą.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Nors išeminis ir hemoraginis insultas turi skirtingas priežastis, daug rizikos veiksnių jiems sutampa. Dalį rizikos veiksnių galime koreguoti, tačiau kai kurių, deja, pakeisti neįmanoma.

Veiksniai, kurių negalime pakeisti

• Amžius – kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė insulto tikimybė.
• Paveldimumas – jei giminėje yra sirgusių insultu, rizika didėja.
• Rasė ir etninė priklausomybė – tam tikrų etninių grupių žmonėms insultas pasitaiko dažniau, dažnai dėl paveldėjimo ir kitų veiksnių.

Koreguojami (pakeičiami) rizikos veiksniai

• Nekontroliuojamas padidėjęs kraujo spaudimas – ilgesnį laiką aukštas spaudimas stipriai didina insulto pavojų.
• Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (diabetas) – sukelia kraujagyslių pakitimus, padidindamas apnašų bei krešulių formavimąsi.
• Nesveiki kraujo riebalai – didelis blogojo cholesterolio ar trigliceridų kiekis prisideda prie arterijų siaurėjimo ir apnašų kaupimosi.
• Rūkymas – dvigubina insulto riziką, nes skatina arterijų spazmus ir mažina deguonies kiekį kraujyje.
• Antsvoris ir nutukimas – kūno masės indeksas didesnis nei 30 susijęs su didesniu insulto pavojumi, nes dažnai lydimas ir kitų rizikos veiksnių.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas sulėtina kraujotaką ir skatina apnašų formavimąsi kraujagyslėse.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais – stipriai padidina insulto tikimybę, ypač turint kitų rizikos veiksnių.
• Anksčiau patirtas insultas ar trumpalaikis išeminis priepuolis („miniinsultas“) – ženkliai padidina naujo insulto tikimybę.
• Nėštumas – paskutiniu nėštumo trimestru padidėjęs kraujospūdis (preeklampsija) gali sukelti ne tik vaisiaus, bet ir motinos smegenų kraujavimą.

Kaip sumažinti insulto riziką

Net jei negalime eliminuoti visų rizikos veiksnių, pakeitus gyvenimo būdą riziką ženkliai sumažinsite.

• Rinkitės subalansuotą mitybą – mažiau sočiųjų riebalų, mažiau cholesterolio, daugiau skaidulų. Ribokite druskos vartojimą kraujospūdžiui kontroliuoti.
• Kontroliuokite svorį – profesionalus gydymo bei judėjimo planas padės palaikyti kūno masės indeksą žemiau 25.
• Reguliariai judėkite – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę optimizuos širdies ir kraujagyslių sveikatą.
• Sumažinkite alkoholio kiekį – rekomenduojama moterims vartoti ne daugiau nei vieną, vyrams – ne daugiau nei dvi porcijas gėrimų per dieną, o svaigiųjų medžiagų vertėtų vengti visiškai.
• Meskite rūkyti – atsisakę cigarečių drastiškai sumažinsite insulto grėsmę.
• Sekite kraujo spaudimą – jei netinka vien dieta ar judėjimas, gydytojas gali skirti papildomų vaistų spaudimui reguliuoti.
• Reguliuokite cukraus kiekį kraujyje – pakeitus mitybą ir fizinį aktyvumą, o prireikus pasitelkus ir vaistus, galima žymiai sumažinti riziką.
• Valdykite cholesterolio lygį – jeigu vien sveikos mitybos neužtenka, gali būti skiriami vaistai “blogajam” cholesteroliui sumažinti.
• Kreipkitės dėl širdies veiklos sutrikimų – prieširdžių virpėjimas ar širdies vožtuvų ligos didina insulto pavojų, tad būtina juos kontroliuoti.

Svarbiausia žinoti

Insulto priežastys priklauso nuo jo rūšies: išeminį insultą dažniausiai sukelia širdies ritmas, arterijų apnašos ar krešėjimo sutrikimai, tuo tarpu hemoraginį insultą – itin aukštas spaudimas, galvos traumos ir įvairūs kraujagyslių defektai. Nors kai kurie rizikos veiksniai yra paveldimi, geriausia apsauga nuo insulto – sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ir kraujospūdžio, gliukozės bei cholesterolio kontrolė.