Išeminių insultų apžvalga

Galvos smegenų infarktas, dar vadinamas išeminiu insultu, įvyksta tada, kai kraujo krešulys sustabdo kraujo tėkmę smegenų kraujagyslėje. Dažniausia šios būklės priežastis – padidėjęs kraujospūdis. Išeminis insultas sudaro net apie 87% visų insultų atvejų.

Išeminio insulto rūšys

Išeminis insultas skirstomas į du pagrindinius tipus – trombotinį ir embolinį insultą.

• Embolinis insultas pasireiškia tada, kai kraujo krešulys arba embolas atsiranda širdyje arba kaklo kraujagyslėse. Šis krešulys nukeliauja kraujotaka ir užkemša vieną iš galvos smegenų kraujagyslių.
• Trombotinis insultas įvyksta, kai trombas susidaro tiesiogiai arterijoje, kuri tiekia kraują smegenims. Tai stabdo deguonies bei maistinių medžiagų patekimą į smegenis ir gali pažeisti jų dalį.

Dažnai trombotiniams insultams prieš tai pasireiškia trumpalaikiai praeinantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, vadinami mažaisiais insultais arba trumpalaikiais išeminiais priepuoliais (TIA). Nors šie epizodai laikini, jie ženkliai didina nuolatinio užsikimšimo riziką toje pačioje vietoje.

Priežastys

Pagrindinė išeminio insulto priežastis – kraujagyslių siaurėjimas dėl arterijose besikaupiančių riebalinių nuosėdų (aterosklerozės). Emboliniams insultams ypatingai didelę įtaką turi širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas.

Simptomai

Ištikus insultui žmogus gali nė nepastebėti pokyčių arba jų nesusieti su grėsme sveikatai. Laiku atpažinti požymius svarbu, todėl rekomenduojama vadovautis paprasta „GREITA“ (angl. FAST) atmintine:

• Veidas: Paprašykite žmogaus nusišypsoti. Ar viena veido pusė nusvyra?
• Rankos: Liepkite pakelti abi rankas. Ar viena ranka nusmunka žemiau?
• Kalba: Paprašykite pakartoti trumpą sakinį. Ar kalba neryški, sunkiai suprantama?
• Laikas: Pastebėję šiuos ženklus, nedelskite kreiptis pagalbos.

Kiti galimi išeminio insulto simptomai:

• Kalbos sunkumai arba nesupratimas
• Vienos rankos, veido ar kojos nutirpimas
• Regėjimo suprastėjimas ar tamsa akyse
• Dvejinas matymas
• Staigus ir stiprus galvos skausmas
• Vėmimas
• Galvos svaigimas
• Sunku išlaikyti pusiausvyrą, nestabilumas

Diagnozė

Pastebėjus insulto ar praeinančio išeminio priepuolio požymius, medikai pirmiausia įvertina nervų sistemos būklę ir atlieka fizinį ištyrimą. Svarbu surinkti paciento ligos istoriją. Įvertinimui gali būti taikomi tokie tyrimai:

• Neurologiniai testai
• Kraujo tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas, hemoglobino A1c lygis, cholesterolio kiekis
• Galvos kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
• Kraujagyslių tyrimai – gali būti atliekama KT angiografija, magnetinio rezonanso angiografija, ultragarsinis kaklo arterijų tyrimas ar ekokardiograma

Gydymas

Kuo greičiau esant išeminiam insultui atkuriama kraujotaka, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalos smegenims mastą. Viena iš efektyvių pagalbos priemonių – intraveninė trombolizė, kai vartojamas specialus vaistas, skiriamas per pirmas tris valandas nuo simptomų pradžios.

Rizikos mažinimas

Nors negalime pakeisti kai kurių insulto rizikos veiksnių – tokių kaip amžius, paveldimumas ar lytis – savo įpročius ir gyvenimo būdą galime valdyti ir taip sumažinti insulto tikimybę.

Ką daryti norint sumažinti riziką?

• Mesti rūkyti
• Mažinti kūno svorį jei reikia
• Labiau judėti – sportas ir aktyvumas itin svarbu
• Apriboti alkoholio vartojimą
• Nevartoti draudžiamų medžiagų

Šie pokyčiai drauge su tinkama sveikatos priežiūra gali sumažinti insulto grėsmę ir pagerinti gyvenimo kokybę.