Išsėtinės sklerozės (IS) centras: simptomai, gydymas, diagnostika, ligos stadijos ir priežastys

Išsėtinė sklerozė arba IS yra lėtinė liga, galinti pažeisti centrinę nervų sistemą – tiek galvos smegenis, tiek nugaros smegenis. Dėl šios ligos gali kilti įvairių pojūčių sutrikimų, regos, judesių kontrolės ir pusiausvyros problemų.

Simptomų įvairovė sergant IS

Šios ligos požymiai visada labai skirtingi, nes IS veikia kiekvieną žmogų individualiai. Labiausiai atpažįstami – regėjimo sutrikimai, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, raumenų silpnumas ir koordinacijos stoka. Dalis simptomų atsiranda ir praeina, kartais jie trunka ilgiau, kartais išnyksta savaime.

IS ir regėjimo pakitimai

Dažnas IS palydovas – regos problemos. Ligos metu dažnai pažeidžiamas regos nervas, o tai gali sukelti vadinamąjį regos nervo uždegimą, dėl kurio suprastėja regėjimas vienoje arba abiejose akyse. Šie regos pablogėjimai dažnai yra laikini.

Uhthoff fenomenas

Vienas įdomesnių išsėtinės sklerozės simptomų – Uhthoff fenomenas. Tai regos ar kitų neurologinių sutrikimų paaštrėjimas, dažniausiai išprovokuotas pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar karštos vonios.

Ligos formos

Yra keletas išsėtinės sklerozės tipų. Dažniausia – pasikartojančių paūmėjimų ir atsistatymo (RRIS) forma. Šią ligą paprastai diagnozuoja jauni suaugę žmonės, dažniausiai nuo 20 iki 40 metų amžiaus.

Simptomų sekimas ir gydymo reikšmė

Nuoseklus simptomų fiksavimas leidžia anksčiau pastebėti ligos progresavimą. Tyrimai rodo, kad anksti pradėtas gydymas sumažina relapsų riziką ir pagerina ilgalaikį sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Diagnozavimo kelias

Išsėtinės sklerozės diagnozė nėra paprasta – nėra vieno aiškaus testo, kuris leistų greitai ir tiksliai nustatyti šią ligą. Dažnai pasitelkiama magnetinio rezonanso tomografija, kuri padeda pamatyti pakitimus smegenyse ar nugaros smegenyse. Papildomai gali būti atliekamas juosmens punkcija, kuri leidžia išanalizuoti galvos ir nugaros smegenų skystį. Tam tikrais atvejais naudojami sukelti potencialo tyrimai, vertinantys, kaip nervų sistema reaguoja į įvairius dirgiklius – garsą, šviesą, prisilietimą.

Kaip kitos ligos gali imituoti IS

Yra nemažai kitų ligų, kurios savo simptomais gali priminti išsėtinės sklerozės eigą. Diagnozuojant IS, gydytojai visada atlieka papildomus tyrimus, kad pašalintų kitas galimas priežastis ir įsitikintų tikra diagnoze.

Kas lemia išsėtinės sklerozės atsiradimą?

Iki šiol nėra aišku, kodėl susergama šia liga. Yra daugybė veiksnių, kurie gali turėti įtakos: genetinis paveldimumas, gyvenamoji vieta, aplinkos sąlygos ar virusinės infekcijos. Tiriant ryšį tarp virusų ir IS, vis dažniau kalbama apie Epšteino-Baro virusą.

Genetika ir IS

Paveldimumas gali turėti kažkokią įtaką – ligos rizika padidėja, jei šeimoje yra sergančiųjų.

Virusai ir imuninės sistemos pokyčiai

Moksliniai tyrimai vis stipriau sieja IS pradžią su tam tikromis virusinėmis infekcijomis. Labiausiai siejama su Epšteino-Baro virusu, kuris, tikėtina, gali paskatinti autoimuninius procesus organizme.

Sąsajos su kitomis ligomis

Išsėtinė sklerozė gali turėti panašių simptomų su kai kuriomis kitomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu. Jos abi pasižymi neurologiniais simptomais, be to, manoma, kad kai kurie priežastiniai mechanizmai gali būti panašūs.

Ligos eiga ilgainiui

Kaip išsėtinė sklerozė veiks žmogų laikui bėgant, labai priklauso nuo ligos formos ir gydymo. Toliau susipažinus su savo ligos tipu, lengviau planuoti kasdienybę, pasirinkti tinkamiausius gydymo metodus ir išmokti gyventi su šia diagnoze.