Išvaržos simptomai moterims

Išvaržos moterims pasitaiko rečiau nei vyrams, tačiau jos dažnai būna „nepastebimos“ ir dėl to sunkiau atpažįstamos. Moterų išvaržos gali pasireikšti netipiniais simptomais – be aiškios iškilios kepurėlės pilve kaip įprasta vyrams. Todėl neretai šie negalavimai supainiojami su kitomis moterų sveikatos problemomis.

Išvaržos moterims: kas tai ir kodėl jos kitokios?

Išvarža – tai būklė, kai vidiniai organai ar audiniai išsiveržia pro nusilpusį pilvo sienos raumenų ar audinių sluoksnį. Dažniausiai ji atsiranda kirkšnyje arba šlaunies viršuje, bet gali susiformuoti įvairiose vietose – tarp šonkaulių ir šlaunų viršaus.

Moterų išvaržos dažniau būna gilios, mažos ir nepastebimos plika akimi. Paprastai jos sukelia nuolatinį dubens maudimą, spaudimo pojūtį ar net aštrų, veriantį skausmą, kuris gali pasigirti netikėtai ir užsitęsti. Šie pojūčiai lengvai supainiojami su ginekologiniais sutrikimais, todėl svarbu apie juos informuoti gydytoją.

Kaip atrodo išvaržos simptomai?

Moterims išvarža dažnai juntama kaip gilus, užslėptas dubens skausmas arba nuolatinis diskomfortas. Skausmas gali stiprėti fizinio krūvio metu, kosint, juokiantis, įsitempiant ar net norint tuštintis.

• Skausmas gali būti maudžiantis ar veriantis
• Juntamas deginimo, dilgčiojimo pojūtis
• Dažnai skausmas apima kirkšnies, klubo, juosmens ar net lytinių organų sritis
• Tam tikromis dienomis (pavyzdžiui, menstruacijų metu) diskomfortas gali stiprėti

Išvarža išryškėja arba paaštrėja lenkiantis, lipant į lovą ar automobilį, ilgai sėdint ar stovint, bei lytinių santykių metu.

Kada išvarža gali tapti pavojinga?

Dubens ar pilvo srityje susidariusi išvarža gali „įstrigti“ – tuo atveju, kai žarnyno dalys įstringa išvaržoje ir nebegrįžta atgal. Tokia būklė, vadinama stranguliuota išvarža, yra pavojinga ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos.

• Išvaržos iškilimas neišnyksta atsigulus
• Tinkamas raudonos ar violetinės spalvos odos plotas
• Staigus, didėjantis skausmas, pykinimas, karščiavimas, pulso padažnėjimas, sunkumas tuštinantis ir pilvo pūtimas

Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Išvaržų tipai pas moteris

Pilvo siena ar dubens sritis gali susilpnėti dėl įvairių priežasčių ir taip susidaryti keli pagrindiniai išvaržų tipai moterims:

• Netiesioginė kirkšnies išvarža – dažniausia moterims, atsiranda kirkšnies kanale
• Tiesioginė kirkšnies išvarža
• Šlauninė (femoralinė) išvarža – viršutinės šlaunies vidinėje pusėje
• Obturatorinė išvarža – retas atvejis šlaunies viršuje, priekinėje pusėje
• Pooperacinė (incizinė) išvarža – susiformuoja buvusio pjūvio vietoje
• Bambos išvarža – apie bambą
• Vidurio linijos (ventralinė) išvarža
• Rečiau pasitaikančios: diafragmos (išvarža pro stemplę), perinealinė (tarpvietės išvarža)

Kodėl išvaržos atsiranda?

Išvaržos susiformavimą lemia keli veiksniai, tokie kaip audinių silpnumas, traumos ar padidėjęs vidaus spaudimas pilve. Štai kokie rizikos veiksniai dažniausiai minimi:

• Lėtinės kvėpavimo ligos su nuolatiniu kosuliu
• Dažnas čiaudulys dėl alergijų
• Jungiamojo audinio ligos ar kolageno defektai
• Nuolatinis vidurių užkietėjimas
• Ankstesnės pilvo ar dubens operacijos
• Viršsvoris ar nutukimas

Moterims papildomą riziką kelia nėštumas ir daugkartiniai gimdymai. Dažniausiai nėštumo metu formuojasi bambos, pilvo vidurio linijos ir kirkšnies išvaržos, tačiau šių atvejų nėra daug.

Kaip nustatoma išvarža?

Išvaržos diagnozė dažniausiai grindžiama gydytojo apžiūra ir papildomais tyrimais. Svarbu išsamiai papasakoti apie skausmą: kur, kokiomis aplinkybėmis jis atsiranda, stiprėja ir atslūgsta. Apžiūros metu gydytojas gali liesti pilvo ar dubens sritį jums sėdint, stovint arba kosint.

Jei išvaržos apčiuopti nepavyksta, dažnai padeda šie instrumentiniai tyrimai:

• Ultragarsas
• Kraujagyslių ar vidaus organų kompiuterinė tomografija (KT)
• Endoskopija – kai reikia įvertinti vidaus organų būklę

Išvaržos simptomai moterims dažnai būna nespecifiniai. Dėl to jos kartais klystamai palaikomos endometrioze, cistomis ar miomomis.

Gydymo būdai ir savipagalba

Nedidelės, skausmo nesukeliančios išvaržos dažnai stebimos ir aktyvių veiksmų nesiimama. Tačiau bėgant laikui išvarža gali didėti, todėl visada būtina sekti simptomus.

Pradinio gydymo priemonės jūsų namuose gali apimti poilsį, pilvo juosmens įtvarus, šaldymo priemones ar nereceptinius skausmą malšinančius vaistus.

Medicinos įstaigoje taikomas kompleksinis gydymas:

• Ramybės režimas, fizinio krūvio mažinimas
• Skausmo malšinimas
• Fizioterapija ir specialios manualinės technikos, padedančios atpalaiduoti įsitempusius raumenis

Jei konservatyvios priemonės nepadeda, dažnai rekomenduojama chirurginė operacija. Dažniausiai išvarža taisoma atliekant minimaliai invazyvią, laparoskopinę operaciją. Tokiu būdu pacientės dažniausiai greitai grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo – dažnai jau po vienos ar dviejų savaičių.

Esminiai dalykai

Išvaržos – tai silpnos pilvo sienos vietos, pro kurias organai gali prasiveržti. Pas moteris jų požymiai dažnai primena kitų ligų simptomus ir ne visada pasireiškia matoma iškilia. Tiksli diagnostika grindžiama pokalbiu su gydytoju, apžiūra ir papildomais tyrimais. Gydymas priklauso nuo bendros būklės – nuo namų priemonių ir kineziterapijos iki chirurginės pagalbos.