Įvairių opų atpažinimas ir gydymas

Opensinės žaizdos – tai gilūs audinių pažeidimai, kurių paviršiuje susiformuoja duobė ar ertmė. Tokie pažeidimai gali atsirasti tiek organizmo išorėje, tiek viduje. Opų atsiradimą sukelia audinių irimas, kurį dažnai lemia įvairios priežastys – nuo sutrikusios kraujotakos iki infekcijų. Geros žinios: visoms opų rūšims egzistuoja veiksmingi gydymo būdai.

Opų rūšys

Opų išvaizda ir vieta priklauso nuo jas lemiančių priežasčių. Išskiriama keletas dažniausių tipų.

Kraujotakos sutrikimų opoms būdingi bruožai

Vienos iš pagrindinių yra arterinės opos, dar vadinamos išeminėmis. Tokios žaizdos dažniausiai atsiranda ten, kur audiniai negauna pakankamo kraujo kiekio, ko pasekoje išsivysto audinių pažeidimas ir ilgainiui susiformuoja negyjanti žaizda. Dažniausiai jos matomos ant kojų arba pėdų.

Kita rūšis – veninės opos. Šios žaizdos dažnos ir paprastai atsiranda ant blauzdų, ypač žmonėms, kurių kraujagyslėse susilpnėjusi kraujo tėkmė. Tokios opos dar vadinamos stazės ar varikozinėmis opomis.

Bėda burnos gleivinėje ir jautriose vietose

Burnos opos (aftos) yra nedideli, skausmingi pažeidimai burnos gleivinėje. Nors daugeliu atvejų jos praeina savaime, kai kuriems žmonėms jos kartojasi dažniau – tai gali lemti įvairūs veiksniai.

Genitalijų srityje atsirandančios opos dažniausiai pasireiškia lytinių organų, išangės ar aplinkinės odos srityje. Jų priežastys – įvairios, kartais susijusios su infekcijomis ar mechaniniu dirginimu.

Vidinės opos – skrandžio ir žarnyno pažeidimai

Virškinamojo trakto opos dažniausiai sutinkamos skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Jų pagrindinė priežastis – skrandžio rūgšties poveikis pažeistoms gleivinėms.

Kaip pasireiškia opos?

Arterinėms opoms būdingi požymiai

• Atviras, gelsvos, raudonos ar juodos spalvos žaizdos paviršius
• Skausmas, ypač vakare
• Žaizda linkusi nekaisti ir nebūna kraujo
• Odos plotas šaltas dėl blogos kraujotakos

Veninių opų požymiai

• Odos spalvos pakitimai: raudonai violetinė, tamsėjanti oda
• Oda sustorėjusi
• Sausumas, niežėjimas
• Tęsiantis, maudžiantis skausmas
• Patinimas
• Matomos išsiplėtusios venos

Kaip jaučiasi burnos opomis sergantys asmenys?

• Skausmas burnoje
• Skausmas sustiprėja valgant rūgštų ar aštrų maistą
• Diskomfortas kramtant

Genitalijų sričių opos dažnai sukelia diskomfortą, gali atsirasti sekreto.

Virškinamojo trakto opų požymiai

• Maudžiantis, deginantis skausmas pilvo srityje
• Pilvo pūtimas
• Apetito stoka
• Pykinimas
• Vėmimas
• Svorio kritimas
• Rėgėjimas

Skausmas gali pasireikšti ir periodiškai arba būti ryškesnis nevalgius.

Kodėl atsiranda opos?

Kraujotakos sutrikimai skatina pažeidimus

Arterinių opų dažniausia priežastis – periferinių arterijų liga. Tai sutrikimas, kai susiaurėja kraujagyslės, dažniausiai galūnėse. Riziką didina tokios būklės kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, inkstų funkcijos nepakankamumas, aterosklerozė, kraujagyslių uždegimai ar rūkymas. Aukštas cholesterolio kiekis taip pat turi įtakos.

Veiksniai, lemiantys veninių opų išsivystymą

• Vyresnis amžius
• Moteriška lytis
• Nutukimas
• Buvę kojų sužalojimai
• Kraujavimo ar krešėjimo sutrikimai
• Nėštumas
• Artimųjų kraujagyslių ligos
• Rūkymas
• Nesubalansuota mityba
• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas
• Giliųjų venų trombozė

Kas skatina burnos opų atsiradimą?

Kodėl vieni žmonės linkę dažniau sirgti burnos opomis, moksliškai dar nėra aišku. Vis dėlto genetika, imuniteto susilpnėjimas, stresas, hormonų svyravimai, vitaminų trūkumas ar burnos gleivinės sužeidimai turi reikšmės.

Genitalijų sričių opų priežastys

Didelė dalis šių opų atsiranda dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų – sifilio, genitalijų pūslelinės ar tam tikrų kitų bakterinių sukėlėjų. Tačiau jas taip pat gali sukelti mechaninis pažeidimas, alergija ar uždegiminės ligos.

Virškinamojo trakto opų rizikos veiksniai

Dažniausiai šių opų atsiradimą nulemia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo bei infekcija Helicobacter pylori bakterija. Retais atvejais skrandžio ar žarnyno opas lemia navikai.

Kaip gydomos opos?

Arterinės opos linkusios ilgai negyti, nes silpna kraujotaka trukdo gijimo procesui. Siekiant išvengti infekcijos, dažnai skiriami antibiotikai, tačiau jie neatsato pažeistų audinių. Pagrindinė užduotis – kruopščiai prižiūrėti žaizdą ir imtis priemonių, gerinančių kraujo apytaką. Prireikus gali būti taikoma chirurginė intervencija.

Veninių opų gydymo tikslas – pagerinti kraujo cirkuliaciją. Dažniausiai padeda kompresinė terapija, pavyzdžiui, specialios kojinės ar tvarstis.

Burnos opos dažniausiai užgyja be gydymo, tačiau simptomus galima palengvinti įvairiais nereceptiniais burnos skalavimo skysčiais ar geliais.

Genitalijų opų gydymas priklauso nuo priežasties. Jei jas sukelia alergija ar trintis, pakanka vengti dirginančių medžiagų. Infekcijų atveju būtina gydytojo pagalba. Lytiniu keliu plintančių infekcijų negalima ignoruoti – negydomos jos gali sukelti rimtų pasekmių.

Virškinamojo trakto opoms gydyti dažnai rekomenduojama nutraukti arba pakeisti kai kuriuos vaistus (ypač nesteroidinius vaistus nuo uždegimo). Taip pat skiriami vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą ar gydantys H. pylori infekciją.

Kodėl svarbu gydyti opas?

Opos – tai atviri audinių pažeidimai, kuriuos sukelia įvairūs veiksniai. Dažniausia opų komplikacija – infekcijos, tačiau negydomos tam tikros opos (pavyzdžiui, skrandžio) gali lemti ir vidinį kraujavimą. Burnos ar tam tikros odos žaizdos užgyja pačios, kitos – reikalauja gydymo. Ignoruoti negalima, nes tai padidina komplikacijų riziką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus ilgai negyjančias atviras žaizdas ar pakitimus genitalijų srityje, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – tai gali būti rimtesnės problemos požymis. Nestiprus, nuolatinis ar pasikartojantis pilvo skausmas taip pat gali signalizuoti apie skrandžio opą. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti ilgalaikių pasekmių ir sunkių komplikacijų. Stebėkite savo kūno siunčiamus signalus ir imkitės priemonių anksti, kad išvengtumėte galimų sveikatos sutrikimų.