Juosmens disko išvaržos šalinimo operacija

Diskektomija yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama stuburo disko išvarža, spaudžianti nervines šakneles. Tokia išvarža atsiranda kai dalis stuburo disko slenka iš savo vietos ir ima spausti stuburo nervus, sukeldama būdingus simptomus: staigius, tarsi elektros srovę primenančius skausmus, tirpimą, dilgčiojimą ir silpnumą.

Kaip atliekama diskektomija

Diskektomijos metu chirurgas pašalina išvaržos fragmentą, kuris sukelia spaudimą nervams. Dažniausiai naudojama klasikinė atviroji diskektomija: daromas maždaug 3 centimetrų pjūvis nugaros centre, atsargiai atidalijami raumenys, ir specialiais instrumentais pašalinama dalis kaulo bei raiščio (ši operacijos dalis vadinama laminotomija).

Po to, kai matomi stuburo nervai, gydytojas atranda ir pašalina išvaržos fragmentą. Jei liekantis diskas atrodo nestabilus, gali būti pašalinama ir daugiau jo audinio, kad ateityje išvaržos nepasikartotų. Pasibaigus procedūrai, žaizda susiuvama, uždengiama tvarsčiu.

Pooperacinis laikotarpis

Dažnas pacientas jau pabudus po operacijos pajunta sumažėjusį kojos skausmą. Visgi, simptomų palengvėjimas gali tęstis kelias savaites. Skausmas operacijos vietoje yra tikėtinas, tačiau dažniausiai suvaldomas geriamaisiais vaistais.

Įprasta po diskektomijos praleisti vieną parą ligoninėje, o vėliau vykti namo. Kartais rekomenduojamas juosmeninės dalies įtvaras, tačiau jis nėra būtinas visais atvejais.

Po operacijos svarbu imtis švelnios veiklos: galima vaikščioti, sėdėti stačiai. Reikėtų vengti sunkių daiktų kėlimo, stipraus lenkimosi ar staigių judesių. Kol gydytojas neleidžia, negalima užsiimti intensyviu fiziniu krūviu ar sportu.

Galimi pavojai ir rizikos

Viena dažniausių rizikų po diskektomijos – išvaržos pasikartojimas (recidyvas). Tikimybė, kad po kurio laiko vėl atsiras disko fragmentas toje pačioje vietoje, siekia apie 10–15 %.

Nors dauguma po diskektomijos pacientų pajunta aiškų simptomų palengvėjimą, visiškas pasveikimas ne visada pasiekiamas. Sėkmingų atvejų statistika siekia 70–90 % – daliai žmonių simptomai gali likti. Ilgai prieš operaciją užsitęsę stiprūs simptomai ar sunkūs neurologiniai sutrikimai didina neužbaigto pasveikimo riziką.

Be pakartotinės išvaržos, galimos dar kelios komplikacijos: stuburo skysčio nutekėjimas, kraujavimas ar infekcija. Dažniausiai jos pagydomos, tačiau gali prireikti ilgesnio gydymo ar papildomos operacijos.

Minimaliai invazinės galimybės

Pastaraisiais metais vis dažniau atliekamos pažangios, mažiau invazinės diskų operacijos, tokios kaip mikrodiskektomija ar endoskopinė diskektomija. Mikrodiskektomija atliekama per mažesnius pjūvius, naudojant specializuotus instrumentus. Endoskopinės procedūros metu gydytojas pasinaudoja keliais nedideliais pjūviais, specialiu endoskopu su kamera ir pašalina išvaržą stebėdamas vaizdą monitoriuje.

Pagrindinis skirtumas – šios technikos leidžia išvengti didesnių pjūvių ir audinių traumos. Dalis endoskopinių operacijų gali būti atliekamos net be bendrosios nejautros, priklausomai nuo metodo. Tokios operacijos tinkamos ne kiekvienam pacientui. Kai kuriose situacijose klasikinė atvira diskektomija išlieka efektyviausias bei saugiausias būdas. Operacijos pasirinkimas visuomet derinamas individualiai su gydytoju.