Ką apie jūsų sveikatą išduoda neįprasti ir pernelyg aktyvūs refleksai?

Refleksai yra automatiniai, nesąmoningi judesiai, kurie įvyksta kūnui reaguojant į tam tikrą dirgiklį. Gydytojai neretai tikrina refleksus per įprastinę ar specializuotą apžiūrą, kad įvertintų nervų sistemos veiklą.

Kaip veikia refleksai

Refleksas – tai reakcija į išorinį stimulus, pavyzdžiui, garsą, lietimą, kvapą ar regimą vaizdą. Vienas iš žinomiausių refleksų – koja, išsitiesianti, kai specialiu plaktuku yra stuksenama žemiau kelio girnelės. Plaktuko smūgis sužadina pojūčio nervą, šis impulsą akimirksniu perduoda į nugaros smegenis, o iš ten – į raumenį. Taip ir įvyksta nevalingas judesys.

Nemažai refleksų yra būdingi visiems sveikiems žmonėms, pavyzdžiui, mirksėjimas, kai prie akių priartėja objektas. Tačiau pasitaiko ir neįprastų ar trikdančių refleksų – jie nebūdingi visiems. Kartais toks neįprastas refleksas būna susijęs su tam tikrais sveikatos sutrikimais, tačiau kai kuriems sveikiems žmonėms keisti refleksai taip pat pasitaiko.

Peraktyvūs refleksai

Kai kurie žmonės patiria per daug stiprias ar perdėtas raumenų reakcijas į dirgiklių poveikį. Tokius refleksus vadiname hiperrefleksija – jie pasireiškia, kai, pavyzdžiui, kojos judesys po girnelės stukstelėjimo yra stipresnis ar greitesnis nei tikėtasi. Gydytojai gali ištirti ne tik kelio, bet ir alkūnės, riešo, rankos linkio ar blauzdos refleksus.

Perdėto jautrumo refleksai dažnai būdingi tiems, kurių pažeista centrinė judesio valdymo sistema, t. y. viršutiniai motoriniai neuronai. Tokia būklė neretai pasireiškia kai kuriomis nervų sistemos ligomis, kartais sutrikimus sukelia padidėjęs nerimas ar skydliaukės sutrikimai.

Kas yra klonusas?

Klonusas – tai tam tikras perdėto refleksingumo tipas, kai kūno dalis be kontrolės trūkčioja, dažnai pasižymi nuolatiniu raumenų trūkčiojimu. Jis gali pasireikšti kaip savarankiškas sutrikimas arba būti susijęs su tokiomis ligomis kaip meningitas ar nervų pažeidimai. Klonusą gydytojai nustato stimuliuodami atitinkamą kūno vietą – paprastai koją ar pėdą. Jei reakcija būna per stipri, pasireiškia nenormalūs trūkčiojimai.

Nestandartiniai refleksai

Be įprastų ar peraktyvių, yra ir keistų, kartais tik vaikams būdingų, refleksų. Daugelis jų suaugusiems laikomi patologiniais ir gali signalizuoti apie galimus sveikatos sutrikimus.

• Babinskio refleksas: Kai pėdos apačia švelniai pabraukiama, vaiko iki 2 metų pirštai išsiskleidžia, tačiau suaugusiesiems jie turėtų susispausti žemyn. Jei pastarieji reaguoja kaip vaikai, galima įtarti insultą, galvos smegenų ar stuburo uždegimą, naviką ar pažeidimą.
• Snukio refleksas: Kai viršutinė kūdikio lūpa švelniai stuksenama, jis sučiaupia lūpas tarsi snukutį. Jei toks refleksas išlieka ir suaugusiajam, tai dažnai rodo kaktinių smegenų skilčių pažeidimus.
• Glabellarinis refleksas (Myersono požymis): Dauguma žmonių sumirksi, kai jiems stuksenama glabellą – vietą tarp antakių. Jei mirksėjimas nesiliauja po kelių stukstelėjimų, šis požymis dažnas sergant Parkinsono liga ir gali rodyti smegenų pažeidimą.
• Palmomentinis refleksas: Jei stipriai trinant delną pradeda virpėti smakras, dažniausiai tai susiję su įvairiais nervų sutrikimais. Šis refleksas pasitaiko sergant Alzheimerio liga, Dauno sindromu ar kaktinių smegenų sričių pažeidimais, bet kartais ir visiškai sveikiems asmenims.
• Kremasterinis refleksas: Vyrams lengvas vidinės šlaunies paglostymas sukelia sėklidžių pakilimą. Šio refleksio nebuvimas gali byloti apie sėklidės pasisukimą, galvos ar stuburo traumą.
• Hofmano (pirštų lenkimo) refleksas: Gydytojas timpteli trečią ar bevardį pirštą – jei nykštys netikėtai susitraukia, tai dažnai liudija apie stuburo pažeidimus ar nervinių skaidulų ligas, pavyzdžiui, išsėtinę sklerozę, ALS, stuburo artritą ar mielitą.

Kada refleksai tampa svarbūs?

Neįprasti refleksai ne visuomet yra rimtos ligos požymis. Nemažai refleksų kūdikystėje yra visiškai normalūs, nors vėliau, suaugus, jų išnyksta. Jei gydytojas pastebi nepaaiškinamą refleksą, visada vertinama ir likusi sveikatos būklė bei kiti simptomai.

Apibendrinimas

Dauguma žmonių natūraliai pasižymi įprastais refleksais, tokiais kaip mirksėjimas artėjant objektui. Tačiau neįprasti ar per stiprūs refleksai padeda gydytojams atpažinti galimus nervų sistemos veiklos sutrikimus ir yra svarbi užuomina vertinant bendrą sveikatos būklę.