Ką reiškia dažnas oro rijimas – nerimo ar skrandžio problema?

Dažnas oro rijimas, dar vadinamas aerofagija, gali būti ne tik nemaloni, bet ir trikdanti gyvenimo kokybę būklė. Dažnai žmonės oro rijimą priskiria tik virškinimo sistemos problemoms, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad šis simptomai gali būti susiję tiek su virškinimo, tiek su psichologinėmis priežastimis. Tad kaip suprasti, ar tai nerimo, ar skrandžio problema? Ir ką daryti, jei dažnas oro rijimas tampa nuolatiniu palydovu?

Kas yra dažnas oro rijimas?

Oro rijimas – tai refleksinis ar sąmoningas oro pateikimas į stemplę ar skrandį. Nedidelis oro kiekis rijant ar kalbant yra visiškai natūralus reiškinys. Tačiau kai oro patenka daugiau nei reikia, jis sukelia nemalonius pojūčius: pilvo pūtimą, raugėjimą, spaudimą krūtinėje ar net skausmą. Aerofagija nėra pavojinga gyvybei, bet gali trikdyti kasdienybę ir net imituoti rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Pagrindinės priežastys

Oro rijimą gali lemti tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai veiksniai. Norint rasti sprendimą, svarbu suprasti, kas iš tikrųjų sukelia šią būklę.

Virškinimo sistemos problemos

• Rijimo technika: Skubus valgymas, kalbėjimas valgio metu, gėrimų gurkšnojimas šiaudeliu arba dažnas kramtomosios gumos vartojimas lemia, kad kartu su maistu ar gėrimu prarijame ir oro.
• Virškinimo trakto ligos: Refliuksas (GERL), gastritas ar skrandžio padidėjęs rūgštingumas gali paskatinti raugėjimą, todėl žmogus nesąmoningai praryja daugiau oro bandydamas sumažinti nemalonius pojūčius.
• Netolerancija maistui arba pilvo pūtimas: Virškinimo sutrikimai, tokie kaip laktozės netoleravimas ar dirgliosios žarnos sindromas, gali paskatinti dažnesnį oro rijimą bandant sumažinti vidinį spaudimą ar diskomfortą.

Psichologinės priežastys

• Nerimas ir stresas: Intensyvus nerimas, ypač ilgesnį laiką, veikia kvėpavimo ir rijimo įpročius. Nerimaujantys žmonės dažnai kvėpuoja neritmingai, paviršutiniškai, gali nesąmoningai dažnai ryti seiles ir taip kartu praryti daugiau oro.
• Panikos atakos: Pernelyg greitas ar gilus kvėpavimas per burną, kas būdinga panikos priepuolio metu, taip pat dažnai lemia oro rijimą.
• Elgesio įpročiai: Nervinė įtampa gali išprovokuoti nervines tiksines reakcijas – pavyzdžiui, nuolatinį bandymą „atsiraugėti“ ar atgauti komfortą, kas, deja, tik didina oro kiekį skrandyje.

Kaip atskirti nerimo ir skrandžio priežastį?

Labai svarbu stebėti, kokiose situacijose dažnai ryjate orą, ir kokie papildomi požymiai pasireiškia. Tai padės tiksliau identifikuoti priežastį ir pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą.

Kada įtarti virškinimo sistemos sutrikimą?

• Dažnas oro rijimas pasireiškia po valgio, kartu jaučiate rūgštumą ar deginimą po krūtinkauliu.
• Yra aiškūs vidurių pūtimo, sunkumo jausmo, pilvo spazmų epizodai.
• Raugėjimas paprastai palengvina simptomus bent trumpam.
• Turite žinomą virškinimo sistemos ligą arba pastebėjote, kad simptomai blogėja vartojant tam tikrus maisto produktus.

Kada galvoti apie nerimo poveikį?

• Simptomai sustiprėja stresinėse, socialinėse ar emocinėse situacijose.
• Kartu jaučiate kitus nerimo simptomus: padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, nemigą, vidinį nerimą.
• Sunkumas ar priepuolinis jausmas krūtinėje, kuris nėra susijęs su maistu, o lengvėja nusiraminus ar atitraukus mintis.
• Esate linkę nuolat keisti kvėpavimo ar rijimo įpročius, galbūt net nesąmoningai dalį dienos praleidžiate bandydami „palengvinti“ šiuos pojūčius.

Kokias pasekmes gali sukelti dažnas oro rijimas?

Nors tiesioginės žalos sveikatai oro rijimas dažniausiai nesukelia, jis smarkiai sumažina gyvenimo kokybę: pilvo pūtimas, spaudimas, nepilno įkvėpimo jausmas, dažnas raugėjimas ar net emocinis nerimas dėl šių simptomų tampa kasdieniu rūpesčiu. Retesniais atvejais dėl nuolatinio oro kaupimosi gali vystytis funkciniai virškinimo trakto sutrikimai, o psichologinis stresas gali virsti baime dėl lėtinės ar rimtos ligos.

Ką daryti, jei dažnai ryjate orą?

Norint efektyviai sumažinti oro rijimo dažnumą, reikėtų pradėti nuo gyvenimo būdo keitimo ir sąmoningo stebėjimo, kada ir kodėl taip nutinka.

Praktiniai patarimai

• Valgykite lėtai: Skirkite maistui daugiau laiko, venkite kalbėti ar juoktis valgydami, kramtykite mažais kąsniais.
• Atsisakykite šiaudelių, gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos: Šie įpročiai dažnai padidina praryjamo oro kiekį.
• Susitelkite į kvėpavimą: Praktikuokite gilų, diafragminį kvėpavimą per nosį – jis nerimą slopina ir mažina oro patekimo į skrandį riziką.
• Sistemiškai stebėkite simptomus: Užsirašykite, kada pasireiškia oro rijimo pojūtis, kas jį paskatina, ar kyla prisitaikius šiuos patarimus.
• Kreipkitės į gydytoją: Jei simptomai neišnyksta, atsiranda svorio kritimas, vėmimas ar ryškus pilvo skausmas, būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Mitai ir tiesa apie oro rijimą

• Mitas: Oro rijimas yra pavojingos ligos požymis.
  Tiesa: Dažniausiai tai funkcinis ar elgesio sutrikimas, susijęs su įpročiais ar emocijomis. Tačiau nuolatiniai simptomai turėtų būti įvertinti gydytojo.
• Mitas: Nuo oro rijimo padeda tik vaistai.
  Tiesa: Gyvenimo būdo keitimas ir elgesio korekcija daugeliu atvejų duoda puikų efektą. Vaistai reikalingi tik tuo atveju, jei yra gretutinės virškinimo sistemos ligos.
• Mitas: Tai tik psichologinė problema.
  Tiesa: Aeroofagiją gali lemti tiek fizinės, tiek psichologinės priežastys, tad svarbi visapusiška analizė.

Kada verta sunerimti?

Jei kartu su oro rijimu pasireiškia krūtinės ar pilvo skausmas, svorio kritimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, vėmimas ar sunkus rijimas – nedelskite kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtesnių ligų požymiai, kuriuos būtina išsamiai ištirti.

Pabaigai: vertinkite save ir savo pojūčius atsakingai

Dažnas oro rijimas dažniausiai yra ne rimtos ligos, o gyvenimo būdo ir emocinės būklės ženklas. Pritaikius paprastus įpročių pokyčius ir, jei reikia, pasikonsultavus su specialistu, šią problemą galima kontroliuoti ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Atsakingai stebėkite, kaip keičiasi jūsų pojūčiai keisdami įpročius – tai padės suprasti, ar reikia tolesnių veiksmų, ar pakanka elementarių pokyčių.