Kaip burnos kvapas kinta dėl streso?

Burnos kvapas – tai problema, su kuria susiduria daugybė žmonių. Dažnai galvojame, kad nemalonų kvapą sukelia tik bloga burnos higiena arba tam tikri maisto produktai. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad burnos kvapas kinta ir dėl vidinių priežasčių, ypač streso. Kas vyksta mūsų kūne patiriant stresą, kaip tai susiję su burnos kvapu ir ką daryti, kad jaustumėmės užtikrinčiau – apie visa tai išsamiai šiame straipsnyje.

Stresas ir organizmo reakcija

Kaip stresas veikia kūną?

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar grėsmę. Išsiskiria adrenalinas, kortizolis, pagreitėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis. Šios reakcijos padeda mums mobilizuotis, tačiau kartu paveikia ir kitas kūno sistemas. Stresas daro įtaką kvėpavimui, kraujotakai, medžiagų apykaitai, o ypač – burnos būklei.

Stresas ir seilių gamyba

Streso metu organizmas dažnai sumažina seilių išsiskyrimą. Seilės atlieka svarbią apsauginę funkciją: jos valo dantis nuo maisto likučių, bakterijų, neutralizuoja rūgštis. Kai patiriame stresą, burna gali išdžiūti, o sumažėjusi seilių gamyba sudaro puikias sąlygas mikroorganizmams daugintis ir išskirti nemalonaus kvapo junginius.

Kaip stresas keičia burnos kvapą?

Burnos džiūvimas ir jo pasekmės

Burnos džiūvimas (kserostomija) – viena dažniausių streso pasekmių. Sausa burnos ertmė ne tik sukelia diskomfortą, bet ir padidina nemalonaus kvapo riziką. Kai trūksta seilių, bakterijos sparčiau dauginasi, ypač liežuvio paviršiuje ir dantų tarpuose. Dėl to susikaupia nemalonaus aromato junginiai, tokie kaip sieros junginiai (VSC – lakiųjų sieros komponentai).

Kvėpavimo pokyčiai streso metu

Patiriant stresą, daugelis žmonių ima kvėpuoti giliau per burną, o ne pro nosį. Burninis kvėpavimas taip pat džiovina gleivinę ir mažina natūralią apsaugą. Dėl sausumo ir pagreitėjusio bakterijų aktyvumo burnos kvapas tampa intensyvesnis.

Hormonų įtaka ir mikroflora

Streso metu išsiskiriantys hormonai (ypač kortizolis) veikia ne tik nuotaiką, bet ir gali keisti burnos mikrobiotą – natūralią gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Stresas linkęs mažinti gerųjų bakterijų kiekį, o kenksmingos bakterijos dauginasi greičiau, sukurdamos intensyvesnį kvapą.

Elgsenos pokyčiai stresui esant

Stresas ne tik fiziologiškai veikia burnos kvapą, bet ir lemia mūsų elgseną. Patiriant įtampą, daugelis žmonių dažniau užkandžiauja, renkasi saldesnį ar greitesnį maistą, suvalgo daugiau kavos ar gazuotų gėrimų. Šie įpročiai taip pat gali pabloginti burnos būklę ir sustiprinti nemalonų kvapą.

Kokių mitų apie stresą ir burnos kvapą reikėtų vengti?

• Mitais laikoma, kad tik bloga higiena sukelia kvapą. Iš tiesų, burnos kvapas gali skirtis ir dėl hormoninių, emocinių ar sveikatos būklės pokyčių.
• Ne visada kvapas rodo rimtą ligą. Patiriant nervinę įtampą, laikinai kintantis burnos kvapas yra dažnas – svarbiausia stebėti tendencijas ir laiku taikyti profilaktines priemones.
• Kvapas dažnai laikomas socialinio nerimo ženklu. Kai kurie žmonės, ypač jautrūs stresui, gali tapti pernelyg savikritiški dėl burnos kvapo, net jei jo praktiškai nejaučia aplinkiniai.

Kaip pagerinti burnos kvapą patiriant stresą?

Palaikykite burnos higieną

Reguliarus dantų ir liežuvio valymas, tarpdančių siūlo naudojimas sumažina bakterijų kiekį. Naudinga rinktis burnos skalavimo skysčius be alkoholio, kad neišdžiovintų burnos dar labiau.

Gerkite pakankamai vandens

Skysčių trūkumas sukelia burnos sausumą. Siekdami išlaikyti normalią seilių tėkmę, stenkitės kasdien išgerti rekomenduojamą kiekį vandens (apie 2 litrus suaugusiajam).

Reguliuokite kvėpavimą

Praktikuokite kvėpavimą per nosį – tai padeda palaikyti burnos drėgmę, sumažina bakterijų dauginimąsi. Specialūs kvėpavimo pratimai taip pat padeda sumažinti pačio streso lygį.

Mitybos pokyčiai

Sumažinkite saldžių, stipriai perdirbtų ar aštrių produktų vartojimą. Įtraukite daugiau vaisių, daržovių ir pilnaverčių grūdinių produktų – jie ne tik padeda sumažinti stresą, bet ir palengvina burnos valymą.

Ieškokite streso valdymo būdų

Reguliari fizinė veikla, meditacija, kokybiškas miegas ir net paprastas laiko praleidimas gryname ore mažina kūno reakciją į stresą. Mažiau streso – mažiau nemalonaus kvapo!

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei burnos kvapas išlieka ilgai, net ir taikant aukščiau išvardintas prevencines priemones, arba jei kyla papildomų simptomų (skausmas, kraujavimas iš dantenų, dantų jautrumas), rekomenduojama konsultuotis su odontologu ar gydytoju. Kartais užsitęsęs burnos kvapas gali būti kitų ligų – pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų, tonzilių ar kvėpavimo takų infekcijų – požymis.

Išvados: stresas – svarbus veiksnys burnos kvapui

Stresas yra daugiau nei tik psichologinis išgyvenimas – jis stipriai veikia mūsų organizmą, įskaitant ir burnos mikroklimatą. Kintantis burnos kvapas stresui esant nėra išimtinis reiškinys. Svarbu atkreipti dėmesį tiek į kasdienius įpročius, tiek į efektyvius streso mažinimo būdus. Rūpinantis emocine savijauta ir burnos higiena, galima lengviau išvengti nemalonių kvapo pokyčių ir jaustis drąsiau kasdienėje aplinkoje.