Kaip dažnas ašarojimas be priežasties susijęs su nervų sistema

Ar kada nors pastebėjote, kad akys pradeda ašaroti be jokios aiškios priežasties – nei nuo šalčio, nei nuo vėjo, nei nuo emocijų? Dažnas ašarojimas gali atrodyti kaip paprastas kasdienis nepatogumas, tačiau kai šis reiškinys tampa dažnas ar ilgalaikis, svarbu suprasti, jog jis gali būti susijęs ne tik su akių būklėmis, bet ir su mūsų nervų sistema. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kodėl mūsų akys ašaroja ir kokie nervų sistemos sutrikimai gali lemti šį simptomą, o taip pat kada vertėtų kreiptis į gydytoją.

Kas yra ašarojimas – normalus ir nenormalus procesas

Ašaros atlieka labai svarbią funkciją – drėkina, saugo nuo dulkių, bakterijų ir kitų dirgiklių, užtikrina sklandų akių paviršiaus funkcionavimą. Įprastai žmogaus akis išskiria nuolatinius smulkius ašarų kiekius, kurie išgaruoja ar nuteka pro ašarų latakus. Tačiau kai ašarų išskiriama per daug, o jokio akivaizdaus dirgiklio nėra, tai gali rodyti sistemines sveikatos problemas, tarp jų ir nervų sistemos sutrikimus.

Kas sukelia padidėjusį ašarojimą?

• Akies paviršiaus dirginimas (sąlytis su dulkėmis, alergijos, sausos akys)
• Akių infekcijos ar uždegimai
• Akies anatominiai pokyčiai (pvz., užsikimšę ašarų latakai)
• Nervų sistemos veiklos sutrikimai
• Emocinė įtampa, stresas ar nuovargis

Jeigu šalinti fizinius dirgiklius nepavyksta, verta atkreipti dėmesį į nervų sistemos įtaką šiam reiškiniui.

Kaip nervų sistema reguliuoja ašarų gamybą

Mūsų akių ašarų liaukos valdomos autonominės (autonominės arba vegetacinės) nervų sistemos, kuri kontroliuoja daugybę nevalingų organizmo funkcijų – tarp jų ir ašarų gamybą. Ši nervų sistemos dalis veikia nepriklausomai nuo mūsų valios ir skirstoma į dvi pagrindines šakas – simpatinę ir parasimpatinę.

Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema

• Simpatinė sistema užtikrina “kovok arba bėk” režimą, ir paprastai slopina kai kurias sekrecijos funkcijas.
• Parasimpatinė sistema atsakinga už „ramybės ir virškinimo” reakcijas – stiprina seilių ir ašarų gamybą.

Didesnis parasimpatinės sistemos aktyvumas suaktyvina ašarų liaukas ir didina ašarų išsiskyrimą. Tai paaiškina, kodėl žmonės jų netenka daugiau verkdami dėl liūdesio ar džiaugsmo – stiprios emocijos paveikia autonominę nervų sistemą. Visgi, dažnas ašarojimas be emocinės priežasties gali būti ženklas, jog nervų sistema yra pažeista arba išbalansuota.

Nervų sistemos sutrikimai, galintys lemti nenormalų ašarojimą

Žmogaus akį su smegenimis jungia sudėtinga nervų sistema. Šie nervai perduoda signalą iš akies į smegenis ir atgal, kontroliuodami ašarų gamybą. Jei šie signalai pasikeičia ar sutrinka, gali pasireikšti neįprastas ašarojimas.

Pagrindiniai susiję sutrikimai

• Veidinio nervo pažeidimai (nervus facialis). Šis nervas kontroliuoja didžiąją dalį veido raumenų ir ašarų liaukų funkcijas. Po virusinių infekcijų (pvz., Herpes simplex) ar traumų nervui pažeidus, gali atsirasti dažnas ašarojimas.
• “Krokodilo ašarų” sindromas. Tai būklė, kai dėl neteisingai ataugusių nervinių skaidulų valgymo metu staiga pradeda išsiskirti daug ašarų, net jei žmogus neverkia.
• Parkinsono liga ir kitos neurodegeneracinės ligos. Jos gali parodyti simptomus, susijusius su autonominės nervų sistemos disbalansu, įskaitant ir ašarų kontrolės sutrikimus.
• Stresas ir psichoemocinė įtampa. Ilgalaikis lėtinis stresas, nerimas ar depresijos simptomai gali išbalansuoti autonominę nervų sistemą ir skatinti padidėjusį ašarojimą.

Psichologinės ašarojimo priežastys

Nors dažniausiai ašaras siejame su emocijomis, ne visada išoriniai veiksniai ar liūdesys jas sukelia. Dažnas ašarojimas be išorinių ar aiškiai suvokiamų emocinių priežasčių gali būti ir paslėptas nerimo arba depresijos požymis. Psichosomatinė reakcija – kai mūsų organizmas į stresą ar nerimą reaguoja fiziškai, o ne emociškai – dažnai pasireiškia būtent per ašarų liaukas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Vienas kitas ašarojimo epizodas paprastai nėra susirūpinimo priežastis, tačiau kai šis simptomas tampa kasdieniu, tai gali būti rimtos sveikatos problemos signalas. Būtina kreiptis į gydytoją, jeigu:

• Ašarojimas trunka ilgiau nei savaitę be aiškios priežasties
• Pastebimi papildomi simptomai: veido raumenų silpnumas, tirpimas, sutrikusi kalba, skausmas
• Prasideda regėjimo pokyčiai
• Buvo neseniai patirtų galvos ar veido traumų

Gydymas ir savipagalbos būdai

Profesionali medicininė pagalba

Gydytojas apžiūrės akis, įvertins nervų sistemos funkcijas, o prireikus paskirs papildomus tyrimus (pvz., neurologinį įvertinimą, ašarų latakų tyrimą). Gydymas priklausys nuo nustatytos priežasties – nuo ašarų latakų chirurgijos iki nervų sistemos sutrikimų gydymo ar psichologinės pagalbos.

Savipagalba ir profilaktika

• Venkite akių nuovargio ir dažnai darykite pertraukas dirbant kompiuteriu
• Naudokite dirbtines ašaras bei drėkinančius lašus, jei akis sausėja
• Valdykite stresą: taikykite kvėpavimo, atsipalaidavimo, meditacijos metodus
• Stebėkite organizmo būklę ir, jei turite polinkį į nervų sistemos ligas, reguliariai tikrinkitės pas gydytoją

Pabaigai: svarbu suprasti priežastį

Nors dažnas ir nepaaiškinamas ašarojimas gali atrodyti kaip menkas kasdienybės trukdis, svarbu į jį žiūrėti rimtai. Mūsų akys gali signalizuoti apie giliau slypinčias nervų sistemos problemas ar bendrą organizmo disbalansą. Svarbiausia – neignoruoti ilgalaikių simptomų, nes laiku nustačius priežastį, galima išsaugoti ir akių, ir nervų sistemos sveikatą. Jei pastebite dažną, be aiškios priežasties atsirandantį ašarojimą, nedvejokite pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.