Kaip dažnas kvėpavimo per burną poreikis rodo įtampą?

Ar pastebėjote, kad kartais, ypač patirdami stresą, pradedate dažniau kvėpuoti per burną? Kvėpavimo pokyčiai gali būti svarbus signalas apie kūno ir psichikos būklę. Kvėpavimas per burną dažnai laikomas menkai pastebimu įpročiu, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, jog jo dažnėjimas neretai reiškia padidėjusią įtampą. Panagrinėkime, kodėl taip nutinka, kuo kvėpavimas per burną skiriasi nuo kvėpavimo per nosį, ir kaip šis paprastas įprotis gali atskleisti nemažai informacijos apie mūsų emocinę savijautą.

Kas yra kvėpavimas per burną ir kodėl jis reikšmingas?

Kvėpavimas per burną – tai deguonies įkvėpimas ir iškvėpimas per burną, o ne per nosį. Nors tai natūralus procesas, kuris dažnai pasireiškia sportuojant ar sergant peršalimu, dažnas nesąmoningas kvėpavimas per burną ramybės būsenoje gali būti ženklas, kad kūnas ir protas patiria tam tikrą stresą ar įtampą.

Nosies gleivinėse esantys plaukeliai ir gleivės filtruoja įkvepiamą orą, sušildo jį ir sudrėkina, taip apsaugodami kvėpavimo takus nuo dulkių ir infekcijų. Tuo tarpu kvėpuojant per burną šios apsauginės funkcijos prarandamos, todėl ilgainiui gali kilti kitokių sveikatos sutrikimų – nuo gerklės džiūvimo iki padidėjusio jautrumo infekcijoms.

Kaip stresas veikia kvėpavimą?

Fiziologinė reakcija į stresą

Stresas turi tiesioginį poveikį kvėpavimui. Kuomet žmogus išsigąsta ar patiria įtampą, suveikia „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakcija. Tuomet organizmo simpatinė nervų sistema paskatina kvėpuoti greičiau, paviršutiniškiau, dažnai per burną. Tokia reakcija yra evoliuciškai naudinga – ji pasiruošia galimiems pavojams, tačiau šiuolaikiniame gyvenime dažnas, besitęsiantis stresas šią būseną aktyvuoja dažniau nei reikia.

Emocijos ir kvėpavimas

Psichologiniai stresoriai, tokie kaip nerimas, baimė ar pyktis, dažnai sukelia raumenų įsitempimą, krūtinės sunkumą ir trumpą, greitą kvėpavimą. Šis procesas paprastai įvyksta nesąmoningai, žmogus nepastebi, jog pereina nuo kvėpavimo per nosį prie kvėpavimo per burną.

Kvėpavimas per burną: kada signalizuoja įtampą?

Pavieniai atvejai, kai trumpam pradedame kvėpuoti per burną – pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar dėl laikino nosies užgulimo – yra visiškai normalūs. Visgi, jei pradėjote nuolat kvėpuoti per burną darbe, mokydamiesi ar net ilsėdamiesi, tai gali būti streso poveikio požymis.

• Staigus kvėpavimo pokytis: Jei įprastai kvėpuojate per nosį, tačiau staiga pradėjote tai daryti per burną – atkreipkite dėmesį į savo emocinę būklę.
• Nuolatinė įtampa ar nerimas: Ilgalaikis stresas skatina įtemptą kvėpavimą, kuris gali virsti dažnu kvėpavimu per burną.
• Miego kokybės suprastėjimas: Kvėpavimas per burną naktį neretai yra susijęs su neramumu ar psichologiniu nuovargiu.

Moksliniais tyrimais grindžiamas ryšys tarp kvėpavimo per burną ir įtampos

Tyrimai rodo, kad kvėpavimo pobūdis ir psichinė būklė yra glaudžiai susiję. Viename iš žurnalo „Frontiers in Psychology“ (2021 m.) publikuotų straipsnių išskiriamas kvėpavimo reglamentavimo ir emocijų valdymo ryšys: emocinis stresas daro įtaką kvėpavimo tempui bei jo gylui. Kita vertus, per burną kvėpuojantys asmenys dažniau patiria simptomus, būdingus nerimo ar įtampos būsenai – pavyzdžiui, dažną širdies plakimą ar nemigą. Net ir vaikams dažnas kvėpavimas per burną naktį siejamas su padidėjusiu dienos metu patiriamu nerimu ir dėmesio sutrikimais.

Kaip atskirti įproti nuo įtampos požymio?

Norint teisingai suprasti savo kvėpavimo pokyčius, svarbu įvertinti, ar kvėpavimo per burną poreikis susijęs su kitais nerimo simptomais:

• Ar pastebite, jog dažniausiai kvėpuojate per burną stresinėse situacijose?
• Ar kvėpavimas pasikeičia, kai jaučiatės ramiai ar atsipalaidavę?
• Ar kartu pasireiškia kiti streso požymiai, pvz., įtempti raumenys, prakaitavimas, nemiga?

Jeigu atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami – tikėtina, jog kvėpavimo pokyčiai susiję būtent su įtampa.

Mitai apie kvėpavimą per burną

• Per burną kvėpuoti blogai visada: Tai nėra tiesa – sportuojant ar sergant trumpalaikiu peršalimu kvėpavimas per burną normalus. Problema, kai įprotis tampa nuolatiniu, nepagrįstu fiziologiniu poreikiu.
• Užtenka tiesiog „susitvardyti“: Kvėpavimo keitimasis dėl įtampos dažnai yra nevalingas procesas, todėl svarbu ne kaltinti save, o skirti dėmesio kvėpavimo sąmoningam stebėjimui.

Kaip grįžti prie kvėpavimo per nosį ir sumažinti įtampą?

Sąmoningas kvėpavimas

Vienas veiksmingiausių būdų sumažinti įtampą – išmokti sąmoningai stebėti ir reguliuoti savo kvėpavimą. Praktikuokite gilų kvėpavimą per nosį: lėtai įkvėpkite, užlaikykite kelias sekundes orą plaučiuose ir iškvėpkite. Tai padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą.

Fizinė veikla ir gyvenimo būdo pokyčiai

Reguliari mankšta, jogos arba meditacijos pratimai gali padėti sumažinti nerimą ir pakoreguoti kvėpavimo įpročius. Taip pat verta stebėti, ar nėra kitų fiziologinių priežasčių (pvz., nosies užsikimšimas), kurios verčia kvėpuoti per burną.

Kada reikėtų kreiptis pas specialistą?

Jei dažnai kvėpuojate per burną, o kartu atsiranda stiprus nerimas, nemiga ar dienos nuovargis – verta pasitarti su šeimos gydytoju arba psichologu. Specialistas gali įvertinti, ar kvėpavimo pokyčiai susiję su lėtiniu stresu, ar su kitomis sveikatos problemomis (pvz., kvėpavimo takų ligomis).

Išvados: kvėpavimo per burną pokyčiai – svarbus įtampos signalas

Dažnas poreikis kvėpuoti per burną gali būti ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių procesų rodiklis. Pastebėję šį pokytį, vertėtų skirti dėmesio emocinei bei fizinei sveikatai, mokytis reguliuoti kvėpavimą ir, jei reikia, pasitarti su specialistu. Sąmoningas kvėpavimas – paprasta, bet veiksminga priemonė geresnei savijautai pasiekti.