Kaip dažnas noras masažuoti smilkinius rodo įtampą

Ar teko pastebėti, kad be sąmoningos priežasties vis dažniau norisi masažuoti savo smilkinius? Šis instinktyvus veiksmas gali būti daug reikšmingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mokslininkai ir medicinos specialistai pastebi, kad dažnas noras liesti ir spausti smilkinius dažnai susijęs su įtampa, nuovargiu ar net paslėptu stresu. Bet kodėl mūsų kūnas siunčia tokius signalus ir kaip tai atpažinti? Plačiau aptarsime, kaip dažnas smilkinių masažavimas gali tapti gero savijautos rodikliu ir kaip tinkamai reaguoti į šias kūno užuominas.

Kas lemia norą masažuoti smilkinius?

Kūno ir proto sąsaja

Norą masažuoti smilkinius dažnai sukelia tiek fizinės, tiek psichologinės priežastys. Smilkiniai – viena jautriausių galvos dalių, pro kurią eina nervai bei kraujagyslės, atsakingos už kraujo pritekėjimą į galvos sritį. Masažuodami šią zoną, natūraliai stengiamės sumažinti įtampą ir atpalaiduoti suspaustus raumenis. Dažniausiai noras kilti rankai prie smilkinių susijęs su dirglumu, nuovargiu, streso momentais ar net migrenos pradžia. Moksliniai tyrimai įrodo, kad smilkinių zonoje yra daugiau nei vidutiniškai stiprių jautrių taškų, kurių stimuliacija gali daryti raminamąjį poveikį.

Streso ir įtampos poveikis pojūčiams

Dauguma žmonių su įtampa susijusius pojūčius patiria skirtingai, tačiau viena dažniausių reakcijų – tvinkčiojimas ar spaudimas smilkinių srityje. Kai smegenys gauna pertekliaus informacijos arba ilgai sprendžiame sudėtingas užduotis, suaktyvėja galvos raumenys, įskaitant ir kaktos bei smilkinių sritį. Natūralumą suteikia refleksas – siekiame ranka „numalšinti“ jautrią vietą, ją sušildyti ar spustelėti, taip bent trumpam sumažindami nemalonius pojūčius.

Fiziniai ir psichologiniai požymiai

Galvos skausmas arba migrena

Dažnas smilkinių masažavimas neretai signalizuoja apie artėjantį arba jau užklupusį galvos skausmą. Ypač tai būdinga įtampiniams galvos skausmams, kai pojūtis apima kaktą ir smilkinius. Tyrimai rodo, kad lengvas smilkinių masažas gali trumpam sumažinti skausmo intensyvumą, todėl žmonės natūraliai griebiasi šio veiksmo net nesusimąstydami. Jei tokie norai kartojasi dažnai ir skausmas intensyvėja, būtina įvertinti gyvenimo būdo veiksnius – darbo tempą, miego kokybę, streso lygį.

Užslėpta nervinė įtampa

Nuolat pasikartojantis noras masažuoti smilkinius gali būti netiesioginis dvejojančios nervų sistemos simptomas. Ilgas kompiuterio darbas, nuolatiniai rūpesčiai, informacijos perkrova – visa tai išprovokuoja mikroįtampą, kurią jaučiame smilkinių ar kaktos srityje. Tokiais atvejais kūnas siunčia signalą, kad būtina sustoti, atsigauti ir sumažinti protinį krūvį.

Kada verta sunerimti?

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

• Smilkinių skausmas stiprėja arba tampa nuolatinis.
• Masažuojant juntamas ne tik atleidimas, bet ir sustiprėjęs spaudimas ar tvinkčiojimas.
• Atsiranda regos, kalbos, judėjimo sutrikimų.
• Prie skausmo prisideda pykinimas ar karščiavimas.

Jei tokie simptomai pasireiškia greta noro nuolat masažuoti smilkinius, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nors dažniausiai priežastys yra nekenksmingos, kai kuriais atvejais tai gali būti ir sunkesnių būklių, pavyzdžiui, migrenos, smilkinio arterito ar neurologinių sutrikimų pradžia.

Moksliniais tyrimais pagrįsti paaiškinimai

Medicininiu požiūriu, repetityvinis smilkinių masažas siejamas su kūno gynybos mechanizmais – savotišku savipagalbos gestu. 2017 m. mokslinė apžvalga žurnale „Cephalalgia“ patvirtino, kad savimasažas aktyvina lėto skaidulos spaudimo receptorius odos sluoksniuose, taip išskirdamas endorfinus ir padėdamas laikinai sumažinti skausmo bei įtampos pojūtį. Kiti tyrimai rodo, jog toks elgesys neretai pasireiškia periodais, kai žmogus patiria psichologinį spaudimą, todėl smilkinių masažavimas atlieka sąmoningo raminimo arba savikontrolės funkciją.

Kaip tinkamai reaguoti?

Žingsniai į prevenciją

• Stebėkite, kokiose situacijose kyla noras masažuoti smilkinius – ar tai susiję su darbu, stresu, fizine įtampa.
• Laikykitės darbo ir poilsio režimo. Naudinga daryti pertraukėles, ypač dirbant prie kompiuterio.
• Rūpinkitės miego higiena – neužmigti pervargus, vengti ekranų prieš miegą.
• Reguliariai mankštinkitės, skirkite dėmesio kaklo, pečių pratimams.
• Mokykitės streso valdymo technikų: kvėpavimo pratimai, meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas.

Kada konsultuotis su specialistu?

Jei be saiko ar itin dažnai masažuojate smilkinius, nuolat jaučiate galvos ar akių nuovargį, pasitarkite su šeimos gydytoju ar neurologu. Kartais priežastys slypi ne tik psichologiniuose, bet ir fiziologiniuose veiksniuose – pavyzdžiui, akies refrakcijos sutrikimuose ar net menstruacijų ciklo hormoniniame disbalanse. Gydytojas padės nustatyti, ar už noro masažuoti galvos šonus neslypi gilesni sveikatos sutrikimai.

Patarimai lengvesnei kasdienybei

Greita pagalba įtampos metu

• Sąmoningai atpalaiduokite smakrą, kaktą ir pečius, užsimerkite kelioms minutėms.
• Pabandykite švelniai pamasažuoti smilkinius sukamaisiais judesiais 1-2 minutes.
• Kvėpuokite giliai, sutelkite dėmesį į oro įkvėpimą bei iškvėpimą.
• Trumpam atsistokite nuo darbo vietos ir išgerkite stiklinę vandens.

Mitas ar tiesa?

Vis dar pasitaiko nuomonių, kad masažuoti smilkinius – žalinga ar galinti sukelti kraujotakos sutrikimų. Medicinos ekspertų duomenimis, švelnus, trumpas masažas be papildomų sveikatos problemų nėra pavojingas. Priešingai – jis gali būti paprastas ir efektyvus būdas sumažinti įtampą, pagerinti savijautą ir padėti atkurti dėmesį.

Išvada

Jei vis dažniau pagaunate save masažuojant smilkinius – tai gali būti jūsų kūno ženklas, kad metas pasirūpinti savimi ir sumažinti įtampą. Šiam pojūčiui verta atkreipti dėmesį, ypač jei šis elgesys kartu su kitais simptomais kartojasi nuolat. Sekite savo savijautą, atpažinkite streso šaltinius ir naudojantis paprastomis savipagalbos priemonėmis kurkite subalansuotą kasdienybę. Jei reikia – drąsiai konsultuokitės su sveikatos specialistais. Jūsų kūnas žino, kada laikas sustoti ir pasirūpinti savimi.