Kaip dažnas pilvo pūtimas rodo nervų sistemos jautrumą

Pilvo pūtimas yra vienas dažniausių virškinimo sutrikimų simptomų, galintis signalizuoti apie įvairias organizmo būkles. Daugelis žmonių jį sieja tik su tam tikrais maisto produktais, tačiau nuolatinis ar pasikartojantis pilvo pūtimas gali būti susijęs ne tik su pačiu virškinamuoju traktu, bet ir su mūsų nervų sistema. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad jautri nervų sistema, stresas ar emocinė įtampa glaudžiai susiję su pilvo pūtimo pojūčio atsiradimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dažnas pilvo pūtimas gali būti ženklas apie jautrią nervų sistemą, kokį mechanizmą čia atlieka mūsų psichika ir ką verta žinoti siekiant sumažinti šį nemalonų pojūtį.

Kas yra pilvo pūtimas ir kodėl jis atsiranda?

Pilvo pūtimas – tai subjektuyvus pilvo sunkumo, spaudimo ar didesnio pilvo apimties pojūtis, dažnai lydimas gurkšniavimo, oro pertekliaus ar net skausmo. Dažniausiai tai susiję su virškinamojo trakto dujų kaupimusi, tačiau tikslios priežastys gali būti labai įvairios: nuo maisto netoleravimo, mitybos klaidų iki žarnyno uždegimo. Vis daugiau tyrimų rodo, kad pilvo pūtimas gali rastis ir nesant akivaizdžiai fizinei ar organinei jo priežasčiai – kartais tam didelę reikšmę turi mūsų nervų sistemos būklė.

Vyraujančios pilvo pūtimo priežastys

• Maisto netoleravimas (pvz., laktozės ar fruktozės netoleravimas)
• Pernelyg greitas valgymas, oro rijimas valgant
• Virškinimo trakto judesio (motorikos) sutrikimai
• Sutrikusi žarnyno mikrobiotos pusiausvyra
• Stresas, nerimo sutrikimai ar kitos emocinės būklės

Nervų sistema ir virškinimo traktas: glaudūs ryšiai

Mūsų žarnynas ir smegenys nuolat „bendrauja” tarpusavyje per vadinamąją žarnyno-smegenų ašį. Tai dvikryptis informacijos kelias, kuriame centrinė nervų sistema (smegenys ir nugaros smegenys) tiesiogiai veikia žarnyno veiklą, o žarnynas teikia informaciją atgal į smegenis. Kai mūsų nervų sistema yra jautresnė arba išgyvename daugiau streso, ši sąveika gali tapti dar ryškesnė.

Kaip veikia žarnyno-smegenų ašis?

• Vagus nervas perduoda signalus tarp žarnyno ir smegenų abiem kryptimis.
• Stresas gali paveikti žarnyno judesius (pagreitinti arba sulėtinti jų veiklą).
• Emociniai pokyčiai, tokie kaip nerimas ar įtampa, didina jautrumą žarnyne (atsiranda didesnis „skrandžio” ar „pilvo” pojūtis net ir nesant organinių priežasčių).
• Žarnyno mikrobiota taip pat daro įtaką psichologinei būklei.

Kodėl jautri nervų sistema skatina pilvo pūtimą?

Jautrios arba pažeidžiamos nervų sistemos žmonės gali reikščiau reaguoti į kasdienę įtampą ar stresą. Net ir įprastos situacijos, tokios kaip viešas kalbėjimas, artėjantis egzaminas ar sunkesnė diena darbe, kartais sukelia padidėjusią nervinę įtampą. Tokiu atveju aktyvuojamos tam tikros centrinės nervų sistemos zonos, kurios išskiria streso hormonus (pvz., kortizolį), o šie stipriai veikia ir žarnyną – keičiasi jo judrumas, didėja oro rijimas (psichogeninis oro rijimas), keičiasi skrandžio rūgštingumas. To pasekmė – pilvo pūtimas, spaudimo ar sunkumo pojūtis, net jei objektyviai „dujų” žarnyne padaugėja minimaliai.

Funkciniai virškinimo sutrikimai ir psichologija

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip dirgliosios žarnos sindromas, dažnai pasireiškia būtent dėl nervų sistemos pokyčių. Tokiais atvejais žarnynas yra jautresnis dirgikliams ir net minimalūs pakitimai gali jaustis kur kas stipriau, nei iš tiesų yra. Pilvo pūtimas tampa nuolatiniu palydovu be aiškių organinių pakenkimų. Šiuos atvejus dažnai lydi ir kiti simptomai: neramumas, nemiga, nuotaikos svyravimai, nuovargis.

Kas lemia padidėjusį nervų sistemos jautrumą?

Nervų sistema gali būti jautresnė dėl įgimtų savybių, tačiau labai svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai:

• Lėtinis stresas ar ilgalaikė įtampa darbe/moksluose
• Nerimo ar depresijos sutrikimai, nemiga
• Perkrova, neišsimiegojimas, neprikankama poilsio dienos metu
• Pernelyg stimuliuojanti aplinka (nuolatinis informacijos srautas, triukšmas)

Šios priežastys neretai sukelia vadinamąjį „nervinį skrandžio” plastiką – žmogus praktiškai jaučia savo vidinius organus, daugiau dėmesio skiria žarnyno veiklai, todėl net ir nedideli fiziologiniai pakitimai paverčiami diskomforto simptomais.

Mitai apie pilvo pūtimą ir tiesa apie nervų sistemą

• Mitas: Pilvo pūtimą sukelia tik suvalgomas maistas.
  Tiesa: Itin dažnai jis tiesiogiai siejamas su streso ir nervų sistemos įtaka.
• Mitas: Jei pučia pilvą, visada reikalingi vaistai nuo virškinimo.
  Tiesa: Nemaža dalis atvejų pagerėja keičiant elgseną ir valandant stresą.
• Mitas: Žmonės su jautria nervų sistema tiesiog perdeda.
  Tiesa: Jautrumas yra objektyvi fiziologinė reakcija, patvirtinta moksliniais tyrimais.

Ką daryti, jei pilvo pūtimas siejamas su nervų sistema?

Pirmiausia rekomenduojama stebėti, su kokiais kasdieniais įvykiais ar emociniais pokyčiais dažnas pilvo pūtimas „sutampa”. Jei simptomai aiškiai išryškėja po stresinių situacijų ar susijaudinimus, didelė tikimybė, kad čia didelę reikšmę turi nervų sistema.

Patarimai jautriai nervų sistemai ir pilvo pūtimui mažinti

• Reguliari relaksacija: kvėpavimo pratimai, sąmoningas atpalaidavimas.
• Pakankamas fizinis aktyvumas – net ir trumpas pasivaikščiojimas sumažina streso hormonų lygį.
• Reguliarus miego režimas – stiprina nervų sistemą ir mažina somatizacinius simptomus.
• Streso valdymo technikos: meditacija, dėmesingumo (Mindfulness) praktikos, psichoterapija.
• Atkreipti dėmesį į maisto pasirinkimus, vengti didelių porcijų ir per greito valgymo, kuris dažnai kyla dėl streso.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

• Pilvo pūtimas tampa itin dažnas ar stiprus, trunka keletą savaičių iš eilės.
• Atsiranda papildomų simptomų: didelis svorio kritimas, vėmimas, kraujas išmatose.
• Jaučiamas didelis kasdienio gyvenimo sutrikdymas, nepavyksta susitvarkyti su streso valdymu savarankiškai.

Išvada: pilvo pūtimas – kūno ir psichikos signalas

Dažnas pilvo pūtimas – ne retas reiškinys ir nebūtinai susijęs vien su mūsų mityba. Vis daugiau mokslo duomenų sieja šį simptomą su jautria nervų sistema ir streso poveikiu. Išmokę atpažinti šiuos signalus ir rūpindamiesi tiek savo kūnu, tiek emocine sveikata, galime sumažinti nemalonius simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei abejojate dėl savo simptomų priežasties, visada verta pasitarti su gydytoju – kartais nedidelis pokytis elgsenoje ar emocinėje srityje padeda kur kas labiau nei cheminiai preparatai.