Kaip dažnas pilvo pūtimas signalizuoja apie emocinius išgyvenimus

Kasdien susiduriame su įvairiais pojūčiais pilvo srityje. Daugeliui pažįstamas nemalonus pilvo pūtimas – sunkumo, tempimo ar net skausmo jausmas pilve. Dažnai šią būklę siejame su netinkama mityba. Vis dėlto medicinos tyrimai rodo, kad reguliarus, be akivaizdžios fizinės priežasties pasikartojantis pilvo pūtimas gali būti ne tik virškinimo, bet ir emocinių išgyvenimų signalas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocinė būsena paveikia virškinimo sistemą, kodėl pilvo pūtimas gali būti psichologinis simptomas ir kaip atskirti, kada verta kreiptis pagalbos.

Kaip veikia žarnyno ir smegenų ryšys

Pastaraisiais metais žarnyno ir smegenų sąveika tapo ypač aktuali tiek mokslinėje, tiek medicininėje bendruomenėje. Šis dvikryptis ryšys vadinamas žarnyno–smegenų ašimi (angl. gut-brain axis). Jį palaiko sudėtinga nervų, hormonų ir imuninės sistemos komunikacija, kuri reiškia, jog psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti žarnyno funkciją.

Stresas ir virškinimo sistema

Stresas bei stiprios emocijos verčia kūną reaguoti taip, lyg grėstų pavojus (kovos arba bėgimo reakcija). Tuomet mūsų smegenys siunčia signalus per autonominę nervų sistemą, kurie laikinai pakeičia virškinimo veiklą: sumažina peristaltiką, sulėtina virškinimo fermentų sekreciją, padidina skrandžio rūgštingumą. Tokie pokyčiai dažnai pasireiškia pilvo pūtimu, sunkumu ar net skausmu.

Kodėl pilvo pūtimas gali būti emocinis signalas

Dažnas, pasikartojantis pilvo pūtimas, kuris nepriklauso nuo konkretaus maisto ar virškinimo ligų, dažnai siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui ar nerimui. Štai pagrindinės priežastys, kodėl emociniai išgyvenimai gali sukelti arba sustiprinti šį pojūtį:

• Padidėjęs žarnyno jautrumas: Esant nuolatiniam stresui, žarnyno nervų galūnės tampa jautresnės. Kai kurie žmonės stipriau nei įprastai jaučia dujų susidarymą ir pilvo tempimą, net jei objektyviai jų kiekis išlieka nepakitęs.
• Pakitusios žarnyno judesiai: Emociniai išgyvenimai gali paskatinti neįprastus žarnyno susitraukimus arba jų sulėtėjimą, todėl kaupiasi daugiau dujų ir atsiranda pilvo pūtimas.
• Pakinta kvėpavimas: Streso metu daugelis nesąmoningai kvėpuojame paviršutiniškai ar net sulaikome kvėpavimą, todėl daugiau oro patenka į virškinimo traktą.

Kada verta susirūpinti?

Ne kiekvienas pilvo pūtimo epizodas – sveikatos problemos ženklas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, jei šis jausmas pasikartoja dažnai, susijęs su stresinėmis situacijomis ar lydimas papildomų simptomų. Susirūpinti verta šiais atvejais:

• Pilvo pūtimas vargina ilgiau nei kelias savaites.
• Jį lydi neaiškūs skausmai, svorio kritimas, vėmimas ar kiti neįprasti simptomai.
• Pastebite, kad virškinimo sutrikimai intensyvėja būtent laikotarpiais, kai išgyvenate stresą, nerimą ar liūdesį.

Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos fiziologinės virškinamojo trakto ligos. Jei medicininės priežastys neįrodomos, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.

Bendri patarimai, kai pilvo pūtimas susijęs su emocijomis

Jei jaučiate, kad pilvo diskomfortas dažniau pasireiškia patiriant stresą, verta išmėginti moksliniais tyrimais pagrįstus būdus gerinti savijautą:

• Sąmoningas kvėpavimas. Lėtas, gilus kvėpavimas slopina streso reakcijas ir sumažina nevalingą oro prarijimą.
• Reguliari fizinė veikla. Judėjimas aktyvina žarnyno veiklą, mažina streso hormonų kiekį organizme.
• Meditacija ar relaksacijos pratimai. Įrodyta, kad meditacijos ar progresyvinės raumenų relaksacijos užsiėmimai sumažina tiek nerimą, tiek pilvo simptomus.
• Virškinimo dienoraštis. Žymėkite, kada ir kokiomis aplinkybėmis jaučiate pilvo pūtimą. Taip gali paaiškėti ryšys tarp emocinių būsenų ir simptomų.

Mitai apie pilvo pūtimą ir streso ryšį

Dažnai galvojama, kad pilvo pūtimas – vien mitybos pasekmė. Tačiau mokslas vis aiškiau pabrėžia, kad emocinės būsenos svarbios ne mažiau nei fizinės priežastys. Keletas dažnų mitų:

• Mitas: Stresas negali paveikti žarnyno darbo.
  Faktas: Daugybė tyrimų rodo, jog tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas stipriai keičia žarnyno veiklą.
• Mitas: Jei atsirado pilvo pūtimas, būtina ieškoti virškinimo ligos.
  Faktas: Net iki 40 % funkcinio pilvo pūtimo atvejų siejama su stresu ar emociniais išgyvenimais.
• Mitas: Vengiant dujas sukeliančių maisto produktų, problema išsispręs.
  Faktas: Jei pilvo pūtimas kyla iš emocinių priežasčių, mitybos pakeitimai gali nepadėti.

Ką daryti ilgai trunkant pilvo pūtimui

Būtina prisiminti, kad simptomas savaime nėra pavojingas, tačiau jei jis ilgai nenurimsta ar trikdo gyvenimo kokybę, svarbu įvertinti galimas priežastis. Medicinos specialistai dažnai rekomenduoja holistinį požiūrį: kartu su medicininiu ištyrimu vertinami ir psichologiniai veiksniai.

• Pasikalbėkite su gydytoju ir nekaltinkite tik mitybos.
• Jei nėra medicininių priežasčių, pasvarstykite apie psichoterapiją ar streso valdymo mokymus.
• Skirkite dėmesio savistabai ir įvardinkite, kokios emocinės situacijos sukelia simptomus.

Išvados

Pilvo pūtimas yra dažnas reiškinys, tačiau jis neturėtų būti nuvertinamas. Nuolatinis ar dažnas pilvo pūtimas gali būti ne tik mitybos ar virškinimo problemų, bet ir emocinių išgyvenimų požymis. Įsiklausyti į savo kūną ir emocijas – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant pagerinti savijautą. Ignoruoti nuolatinius simptomus nereikėtų – apsilankymas pas specialistą gali padėti ne tik sumažinti fizinius pojūčius, bet ir pagerinti bendrą psichoemocinę būklę.