Kaip dažnas raumenų trūkčiojimas susijęs su emocine įtampa?

Raumenų trūkčiojimas dažnai pasirodo tarsi netikėtas svečias: net ir ilsintis ar dirbant kompiuteriu staiga ima drebėti voko raumuo, pirštas ar net visa koja. Dažnas žmogus išsigąsta ir ima ieškoti rimtų ligų požymių, tačiau vienas pagrindinių raumenų trūkčiojimo veiksnių yra emocinė įtampa. Kaip emocijos veikia mūsų kūną ir kodėl tokie, atrodytų, nereikšmingi simptomai dažnai slepia sudėtingesnį ryšį tarp psichologinės būklės ir fizinės savijautos?

Kas yra raumenų trūkčiojimas?

Raumenų trūkčiojimas — tai nevalingi, staigūs tam tikros kūno dalies raumenų susitraukimai. Jie gali būti labai įvairūs — nuo vos jaučiamo voko drebėjimo iki staigaus viso raumens šoktelėjimo. Mediciniškai toks reiškinys vadinamas fascikuliacija. Dauguma trūkčiojimų nėra pavojingi, tačiau jų dažnumas ir intensyvumas gali kelti nerimą.

Kada trūkčiojimas yra normalus?

Laikinas ar retas trūkčiojimas dažniausiai nėra susijęs su pavojingomis ligomis. Tokios situacijos pasitaiko net sportininkams po intensyvių treniruočių, žmonėms, kurie patiria nuovargį ar išgeria daugiau kofeino. Tik labai retais atvejais raumenų trūkčiojimas rodo tokias neurologines ligas kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė ar išsėtinė sklerozė, tačiau dažniausiai pagrindinė priežastis — stresas arba emocinė įtampa.

Emocinė įtampa ir jos poveikis kūnui

Stresas — natūrali organizmo reakcija į kylančius iššūkius ar grėsmes. Kai žmogus patiria stiprią ar užsitęsusią emocinę įtampą, kūnas įjungia „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) mechanizmą. Tai reiškia, kad suintensyvėja nervų sistemos veikla, raumenys gauna daugiau signalų būti pasirengusiems staigiai reaguoti. Didelis hormono kortizolio kiekis kartu su padidėjusiu adrenalino lygiu skatina nervinius impulsus, kurie gali sukelti ir nevalingą raumenų trūkčiojimą.

Kaip pasireiškia streso sukelti raumenų trūkčiojimai?

• Dažniausiai trūkčioja veido (ypač aplink akis), rankų arba kojų raumenys.
• Simptomai gali pasirodyti epizodiškai arba užsitęsti keletą valandų.
• Dažnai kartu jaučiamas nerimas, padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas.
• Paprastai simptomai išnyksta ar sumažėja įveikus stresą.

Kodėl būtent įtampa provokuoja raumenų trūkčiojimą?

Moksliniai tyrimai rodo, kad nervų sistema ir raumenys glaudžiai bendradarbiauja. Esant emocinei įtampai, aktyvėja simpatinė nervų sistemos šaka, atsakinga už pasirengimą greitai reaguoti į pavojų. Šio proceso metu didesnis kiekis nervinių impulsų pasiekia raumenis — net jei realaus pavojaus nėra. Dėl to tam tikri raumenų pluoštai nevalingai susitraukia, sukuria „trūkčiojimo“ pojūtį.

Be to, stresas dažnai lemia prastesnį miegą ir didesnį nuovargį, o šie veiksniai taip pat skatina trūkčiojimus. Neretai, žmogus, besikreipiantis į gydytoją dėl pasikartojančio trūkčiojimo, pats nesusieja šio simptomo su kogero padidėjusiu psichiniu krūviu paskutinėmis savaitėmis ar mėnesiais.

Kitos dažnos priežastys

• Miego trūkumas. Nepakankamas poilsis paveikia nervų sistemą ir raumenis, todėl padidėja trūkčiojimų dažnis.
• Kofeinas. Per daug kavos ar kitų stimuliantų stiprina nervinių impulsų jautrumą.
• Mikroelementų trūkumas. Nevartojant pakankamai magnio ar kalio, raumenų veikla tampa labiau pažeidžiama stresui.

Kaip atskirti pavojingą trūkčiojimą nuo streso sukelto?

Pavojus kyla tuomet, jei raumenų trūkčiojimą lydi ir kiti simptomai — raumenų silpnumas, tirpimas, koordinacijos sutrikimai ar nuolatinis skausmas. Jei trūkčioja vos vienas raumuo, tačiau nėra jokių papildomų skundų, tai beveik visada susiję su laikinu išsekimu, įtampa ar stresu.

Nebijokite pasitarti su gydytoju, jei problemos kartojasi ilgiau nei kelias savaites, intensyvėja arba lydi minėti papildomi simptomai. Tai padės atmesti rimtesnes ligas ir nuraminti nerimą.

Kaip sau padėti: specialistų rekomendacijos

• Pakankamas miegas. 7–9 valandos kokybiško miego kiekvieną naktį sumažina trūkčiojimų pasikartojimą.
• Streso valdymas. Praktikuokite meditaciją, kvėpavimo pratimus ar dėmesingo įsisąmoninimo technikas (mindfulness).
• Subalansuota mityba. Užtikrinkite, kad racione netrūktų magnio, kalcio, kalio bei B grupės vitaminų.
• Reguliari fizinė veikla. Mankšta gerina kraujotaką ir mažina psichologinę įtampą.
• Kavos ir energinių gėrimų ribojimas. Per didelis stimuliuojančių medžiagų vartojimas didina trūkčiojimų tikimybę.

Praktinis patarimas

Jei pajutote raumens trūkčiojimą, pabandykite keliomis minutėmis skirti dėmesio kvėpavimo kontrolei. Giliai įkvėpkite pro nosį, lėtai iškvėpkite pro burną. Tai greitai sumažins simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir atpalaiduos raumenis.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai

• Raumenų trūkčiojimas visada reiškia ligą. Daugeliu atvejų tai laikinas, su gyvenimo būdu ar stresu susijęs reiškinys.
• Vitaminų vartojimas visada padeda. Neretai simptomai praeina tiesiog pailsėjus ir sumažinus įtampą, o papildomų vitaminų dažniausiai net nereikia.
• Ignoruoti trūkčiojimą pavojinga. Jei nėra papildomų simptomų, dažniausiai trūkčiojimas praeina savaime.

Kada kreiptis į gydytoją?

Raumenų trūkčiojimai, kurių negalima susieti su akivaizdžiais gyvenimo būdo veiksniais ar stresu, turėtų būti įvertinti gydytojo, ypač jei atsiranda silpnumas, regos ar kalbos sutrikimai, tirpimas ar kiti neuž įprastus trūkčiojimus būdingi požymiai. Visais kitais atvejais, svarbiausia — rūpintis bendra savijauta, sumažinti stresą ir skirti laiko poilsiui.

Išvada

Dažnas raumenų trūkčiojimas dažniausiai yra kūno signalas, kad patyrėte daugiau emocinės įtampos ar patiriate nuovargį. Tokie simptomai dažniausiai yra nekenksmingi ir laikinai. Svarbiausia — atpažinti savo organizmo siunčiamus signalus ir imtis paprastų priemonių: ilsėtis, mažinti streso lygį, rūpintis subalansuota mityba. Jei simptomai kartojasi ar lydi kiti nerimą keliantys požymiai, laiku kreipkitės į medikus — taip užtikrinsite ramybę ir savo gerą savijautą.