Kaip diagnozuojama vainikinių arterijų liga

Širdies vainikinių arterijų liga (angl. CAD) yra viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau jos pradžia dažnai nepastebima. Ankstyva diagnostika itin svarbi – laiku nustatyta liga leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažinti rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas ir aritmijos, riziką. Aptarkime, kokie pojūčiai gali išduoti ligą, kokie tyrimai dažniausiai naudojami diagnozei nustatyti bei kokios kitos ligos gali kelti panašius simptomus.

Svarbūs įspėjamieji simptomai

Neretai CAD ilgą laiką nepasireiškia jokiais pojūčiais, todėl savarankiškai jos aptikti sunku. Tačiau tam tikri simptomai gali rodyti riziką, ypač jei jie sukelia nerimą ar atsiranda staiga. Pastebėkite, ar nepatiriate:

• Greito nuovargio, nepagrįsto fizinio silpnumo
• Dusulio atliekant fizinę veiklą
• Krūtinės skausmo, maudimo, spaudimo ar diskomforto judant
• Skausmo ar diskomforto plintančio į petį, rankas, kaklą, nugarą ar žandikaulį
• Virškinimo sutrikimų, pykinimo

Taip pat verta pasikalbėti su gydytoju, jei be aiškios priežasties vargina dusulys ramybėje, širdies permušimai ar galvos svaigimas. Šie požymiai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, tačiau jų ignoruoti nereikia.

Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai

Siekiant įvertinti CAD tikimybę ar diagnozuoti jos pradžią, taikoma keletas paprastų tyrimų. Pradžioje dažniausiai atliekamas kraujospūdžio matavimas. Padidėjęs kraujospūdis – viena pagrindinių aterosklerozės ir CAD rizikos veiksnių. Jei spaudimas aukštas, rekomenduojama jį matuoti kelis kartus – kai kuriems žmonėms gydymo įstaigoje padidėja dėl streso.

Kitas svarbus tyrimas – elektrokardiograma (EKG). Ji leidžia įvertinti širdies ritmo sutrikimus ir galimus širdies raumens pokyčius. Anomalijos EKG gali būti įvairios kilmės, tačiau CAD yra vienas jų šaltinių.

Kraujyje tiriamas cholesterolio ir trigliceridų kiekis – padidėję šie rodikliai duoda signalą apie kraujagyslių užkalkėjimą. Taip pat tiriama gliukozės koncentracija. Nuolat didelis cukraus kiekis gali reikšti diabetą, kuris didina aterosklerozės ir CAD riziką. Kartais skiriamas hemoglobino A1C tyrimas, kuris atspindi vidutinį gliukozės kiekį per kelis mėnesius.

Visa ši informacija padeda gydytojui nustatyti, ar būtini tolesni išsamesni tyrimai dėl CAD.

Vaizdiniai širdies tyrimai

Išsamiai įvertinti širdies būklę padeda vaizdiniai tyrimai. Jie leidžia ne tik pamatyti širdies ir kraujagyslių struktūrą, bet ir įvertinti veiklą. Dažnai taikomas širdies echoskopas – ultragarsinis tyrimas, kuris suteikia informacijos apie širdies raumens susitraukimus, širdies vožtuvų būklę bei slėgį širdyje.

Streso testas – tai procedūra, kai širdies darbas stebimas jums judant ar vartojant specialius vaistus, kurie padidina širdies apkrovą. Testo metu galima pastebėti, ar atsiranda anginos (krūtinės skausmo), tipinių EKG ar echoskopo pakitimų, kurie rodo galimas kraujagyslių užsikimšimo vietas. Daugiau informacijos suteikia specialūs vaizdiniai tyrimai su radioaktyviomis medžiagomis – širdyje matomos tamsios sritys, jei kraujotaka kur nors suprastėjusi dėl užsikimšimo.

Be to, vis dažniau taikoma kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kalcio skenavimas. Šie metodai padeda tiksliai nustatyti arterijų būklę, įvertinti kalcio sankaupas, kurios dažniausiai signalizuoja apie besiformuojančias plokšteles ir CAD progresavimą.

Angiografija yra invazinis tyrimas: per kraujagysles įvedamas kateteris, kuriuo įleidžiamos kontrastinės medžiagos, ir tuo pačiu metu atliekami rentgeno ar ultragarsiniai vaizdai. Šis tyrimas leidžia tiesiogiai matyti arterijų padėtį, įvertinti užsikimšimo laipsnį ir kraujotaką per širdies kraujagysles.

Simptomų įvairovė: ką dar gali reikšti dusulys ar krūtinės skausmas?

Ne visi dusulys ar krūtinės skausmas nulemiami širdies kraujagyslių ligų. Panašių pojūčių gali sukelti ir kitos ligos, kurios taip pat reikalauja gydymo ir stebėsenos:

• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – rūgšties grįžimas iš skrandžio į stemplę dažnai sukelia deginantį skausmą krūtinėje, dažnesnį po aštraus maisto ar gulint, tačiau paprastai nesusijęs su fiziniu krūviu.
• Astma – kvėpavimo takuose sukelia staigius ir stiprius dusulio priepuolius, neretai prasideda vaikystėje. Jei jaučiate uždusimą, kol neaiški priežastis, būtina skubiai kreiptis į medikus.
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – sukelia dusulį, kuris stiprėja judant, o tiksli priežastis nustatoma fizinio ištyrimo bei diagnostikos pagalba.
• Aortos stenozė – aortos susiaurėjimas gali pasireikšti nuovargiu, krūtinės skausmais ar net sąmonės netekimu; tiksli diagnozė nustatoma specialiais tyrimais.
• Anemija – raudonųjų kraujo kūnelių veiklos ar kiekio nepakankamumas pasižymi nuolatiniu nuovargiu, aptinkama paprastu kraujo tyrimu.

Jūsų būklės istorija, kiek laiko trunka ir kaip progresuoja simptomai, padeda gydytojui pasirinkti tinkamus diagnostinius sprendimus.

Kodėl išsivysto CAD ir kaip ji progresuoja?

Dažniausia CAD priežastis yra aterosklerozė – cholesterolio ir riebalų sankaupų kaupimasis arterijų sienelėse, formuojant plokšteles. Metams bėgant šios plokštelės gali lėtai siaurinti vainikines arterijas. Dažniausiai liga progresuoja palengva, kol galiausiai kuri nors plokštelė plyšta ir susiformuoja kraujo krešulys – tuomet užsikemša kraujotaka ir įvyksta infarktas.

Apibendrinimas

Norint atpažinti CAD, dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, matuojamas kraujospūdis bei EKG. Jei nustatoma ši liga ar didelė jos rizika, pacientui gali būti skiriami išsamūs vaizdiniai tyrimai. Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas krūtinės skausmas yra susijęs su širdimi – dažnai reikalingas išsamus ištyrimas, kad būtų atskirta CAD nuo kitų galimų ligų, tokių kaip astma, GERL, LOPL, anemija ar aortos stenozė. Rūpindamiesi savo širdies sveikata ir laiku kreipdamiesi į medikus, galite žymiai sumažinti rimtų pasekmių riziką.