Kaip diagnozuojamas atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas, dažnai vadinamas egzema, yra lėtinė odos liga, pasireiškianti odos sausumu, niežėjimu ir uždegimu. Ši būklė neretai užklumpa dar vaikystėje, tačiau pasitaiko ir paaugliams ar suaugusiems. Egzema linkusi pasikartoti, o simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ar odos tipo.

Simptomai

Atopinės egzemos požymiai įvairuoja, tačiau dažniausiai pasitaiko stiprus niežėjimas, sausa ir pleiskanojanti oda, raudoni ar patinę bėrimai. Simptomai kartais būna nuolatiniai, o kartais pasireiškia paūmėjimų formomis, kurių metu išryškėja tokie požymiai kaip:

• Intensyvus niežėjimas
• Raudonos ar žvynuotos dėmės
• Sausa oda, sunkiai gyjanti
• Įtrūkimai, pūslelės ar šlapiuojančios žaizdelės
• Sustorėjusi oda tam tikrose vietose
• Nubrozdinta ar pažeista oda dėl kasymosi

Egzema gali išplisti įvairiose kūno vietose, o tam tikri bėrimai paprastai būdingi skirtingoms amžiaus grupėms. Dėl didelio niežėjimo ypač svarbu negydyti šios būklės savarankiškai, jei bėrimas labai greitai plinta, užima didelį odos plotą, atsiranda pūslės ar prisideda karščiavimas ir skausmas.

Kaip nustatoma diagnozė

Egzemos diagnozavimas remiasi ne tik simptomais, bet ir paciento ligos istorija bei odos apžiūra. Gydytojai aptaria, ar panašių negalavimų pasitaikė šeimos nariams, ar yra kitų alerginių ligų, pavyzdžiui, šienligė ar astma.

Diagnozei svarbu įvertinti pagrindinius ir papildomus požymius. Pagrindiniai rodikliai: stiprus niežėjimas, būdingas bėrimas tam tikrose kūno vietose, nuolat ar kartais kartojantys simptomai, asmeninė ar šeimos atopijos istorija. Papildomai įvertinama, ar yra sausos, šiurkščios odos, šviesesnių odos lopinėlių, gilių raukšlių delnuose ir paduose, polinkio į infekcijas, suskilinėjusių ar žvynuotų lūpų, odos bėrimų prie spenelių ar delnuose bei pėdose.

Odos tyrimai ir papildomi testai

Nors nėra konkretaus testo egzemos patvirtinimui, gydytojai kartais atlieka papildomus tyrimus, kad atskirtų kitas galimas ligas. Vaikams egzema lengviau atpažįstama, o suaugusiesiems gali būti sudėtingiau, todėl prireikia papildomų tyrimų.

• Lopo testas: padeda nustatyti, ar odos uždegimą sukelia kontaktas su tam tikra medžiaga.
• KOH testas: odos nubraukimas ir stebėjimas mikroskopu naudojamas grybelinėms infekcijoms atmesti.
• Biopsija: nedidelis odos mėginys vertinamas mikroskopu, ypač įtariant kitas būkles.
• Odos dūrio testas: gali būti taikomas įtariant alergiją, tačiau rezultatai ne visada tikslūs.
• DNR tyrimai: kai kuriais atvejais atliekamas DNR mėginys, siekiant nustatyti specifinius genetinius polinkius.

Nėra vieno kraujo žymens, pagal kurį būtų galima patikimai diagnozuoti egzemą. Nors padidėjusi IgE koncentracija būdinga daliai sergančiųjų, ši informacija nėra pakankamai tiksli visais atvejais.

Kas lemia egzemą ir jos paūmėjimus

Egzema išsivysto dėl sudėtingo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, pažeidžiančios apsauginį odos barjerą. Dėl šios priežasties oda tampa jautri išoriniams dirgikliams ir gali greitai reaguoti į įvairius veiksnius.

• Stiprus šaltis ar karštis
• Odos sausumas
• Stresas
• Kontaktas su vilna ar kitais šiurkščiais audiniais
• Prakaito dirginimas arba kontaktas su tam tikrais kvapais, dažais, chemikalais
• Ligos ar infekcijos

Panašios odos ligos

Nors daugybė simptomų gali rodyti egzemą, kai kurių kitų odos ligų požymiai sutampa. Egzema gali būti supainiojama su kontaktiniu dermatitu, seborėjiniu dermatitu, psoriaze, rožine, diskoidine egzema, dermatitu herpetiformiu ar net niežais.

Įtarus, kad diagnozė gali būti netiksli, verta pasitarti su kitu specialistu. Kartais sunkesni odos sutrikimai yra kitų ligų pasekmė ir jiems reikalingi išskirtiniai tyrimai ar gydymo būdai.

Gydymo galimybės

Sveikatos priežiūros specialistas individualiai pritaikys gydymo planą, kuris padės sumažinti simptomus ir kontroliuoti ligos paūmėjimus. Veiksmingas valdymas dažniausiai apima šias priemones:

• Emolientai: drėkinamieji kremai ar tepalai padeda atkurti pažeistą odos barjerą
• Prausimosi vonelės su silpnu baliklio tirpalu: kai kuriais atvejais gali sumažinti odos uždegimą
• Vyniavimo terapija: drėgnų tvarsčių uždėjimas, siekiant palaikyti drėgmę ir nuraminti odą
• Kortikosteroidiniai kremai: slopina uždegiminius procesus
• Kalcineurino inhibitorių kremai: padeda išvengti paūmėjimų
• Fosfodiesterazės-4 inhibitoriai: mažina odos uždegimą
• Fototerapija: ultravioletinių spindulių terapija taikoma sunkesniais atvejais
• Biologinė terapija: injekciniai vaistai reguliuoja imuninį atsaką esant stipriai eigai
• JAK inhibitoriai: naudojami sunkiausioms ligos formoms gydyti, slopina uždegimo signalus ląstelėse

Niekada nepradėkite naujo gydymo nepasitarę su gydytoju.

Kiekvienam svarbu ne tik vengti asmeninių ligos sukėlėjų, bet ir rūpintis kasdiene odos priežiūra. Reguliarus odos drėkinimas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir emocinis palaikymas gali sumažinti ligos paūmėjimus bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Santrauka

Egzemai diagnozuoti būtina įvertinti simptomus, ligos istoriją ir atlikti odos apžiūrą – prireikus papildomai taikomi tyrimai, siekiant atmesti kitas ligas. Nors ši būklė dažniausiai pasireiškia vaikams, su ja susiduria ir suaugusieji. Atopinis dermatitas išlieka lėtinis, tačiau daugeliu atvejų kasdienė priežiūra, tinkami gydymo būdai ir išvengimas sukeliančių veiksnių leidžia kontroliuoti simptomus bei pagerinti savijautą.