Kaip emocijos veikia jūsų kūno lankstumą

0
7

Ar kada nors pastebėjote, kad kai jaučiatės įsitempę ar stresuoti, jūsų kūnas tampa ne toks lankstus? O gal priešingai – atsipalaidavus nuotaikai lengviau darote tempimo pratimus? Vis labiau mokslininkai pastebi, kad emocijos ir psichologinė savijauta glaudžiai susijusios su mūsų kūno lankstumu. Suprasti šių dviejų sferų sąsajas svarbu ne tik siekiantiems geresnių sportinių ar jogos rezultatų, bet ir ieškantiems geresnės bendros sveikatos.

Kaip emocijos susijusios su raumenų įtampa?

Kūno lankstumas dažnai vertinamas kaip grynai fiziologinis reiškinys – priklausantis nuo raumenų ilgio, sąnarių būklės ir treniruočių. Tačiau jau seniai žinoma, kad emocinė būsena gali tiesiogiai paveikti raumenų tonusą ir lankstumą.

Emocinė įtampa ir raumenų susitraukimai

Stresas, nerimas ar ilgalaikė įtampa suaktyvina simpatinę nervų sistemą, dar vadinamą „kovok arba bėk“ režimu. Kai taip atsitinka, kūnas ruošiasi galimai grėsmei: padidėja širdies ritmas, kvėpavimas, o raumenys įsitempia. Tokie pokyčiai naudingi trumpam pavojui, tačiau ilgainiui jie virsta lėtine raumenų įtampa, kuri riboja judesių amplitudę – sumažėja lankstumas.

Kur kaupiasi emocinės įtampos?

Moksliniai tyrimai rodo, kad emocinė įtampa dažniausiai kaupiasi kaklo, pečių, juosmens ir klubų srityse. Kai kurių ekspertų teigimu, gilieji nugaros ir klubų raumenys yra ypač jautrūs ilgalaikiam stresui. Todėl emocinis disbalansas neretai pasireiškia sunkumu ištiesti rankas aukštyn, pasilenkti ar atlikti tempimo pratimus.

Ką sako mokslas apie psichologiją ir lankstumą?

Vis daugiau mokslinių tyrimų nagrinėja, kaip psichologinė sveikata atsispindi kūno lankstume. Pavyzdžiui, viename Kanados universitete atliktame tyrime buvo atskleista, kad žmonės, kenčiantys nuo depresijos ar stipraus nerimo, dažniau susiduria su padidėjusia raumenų įtampa ir sumažintu fiziniu pajėgumu.

Stresas ir kortizolis

Lėtinio streso metu organizmas gamina daugiau hormono kortizolio. Padidėjus kortizoliui, raumenys tampa mažiau elastingi ir jautresni uždegimui. Tai apsunkina tempimo pratimų atlikimą bei ilgalaikį pagerėjimą. Daugelis sporto ir sveikatos specialistų pastebi, kad žmonės, išmokę valdyti stresą, yra ne tik fiziškai stipresni, bet ir lankstesni.

Emocijų slopinimo kaina

Yra hipotezė, kad nuolatinis emocijų „laikymas savyje“ arba slopinimas ilgainiui išprovokuoja somatines problemas, tarp jų – raumenų įtampą. Kai žmonės nesąmoningai suvaržo tam tikrus raumenis (ypač veide, kakle, apatinėje nugaros dalyje), laikysena blogėja, o lankstumas mažėja. Tad atvirumas savo jausmams svarbus ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai.

Mitai apie lankstumą ir emocijas

  • Mitai: „Lankstumas priklauso tik nuo genų ir treniruočių.“ Daugybė praktinių stebėjimų ir mokslinių darbų rodo, kad psichologinė savijauta gali trumpam ar ilgam sumažinti lankstumą net tiems, kurie treniruojasi reguliariai.
  • Mitai: „Emocijos negali paveikti kūną.“ Nervų sistema stipriai susijusi tiek su raumenų tonusu, tiek su judesių amplitudėmis. Tokie veiksniai kaip baimė, pyktis ar liūdesys tiesiogiai veikia fizinį pajėgumą.

Kaip pagerinti lankstumą per emocijų valdymą?

Nors tempimo pratimai ir fizinis aktyvumas tiesiogiai gerina lankstumą, svarbus ir psichologinis darbas su savimi. Pateikiame keletą patarimų, kaip harmonizuoti emocinę būseną ir pagerinti fizinį komfortą.

1. Kvėpavimo pratimai ir meditacija

Giluminis kvėpavimas ir dėmesingumo meditacija sumažina streso hormonų kiekį, atpalaiduoja nervų sistemą ir padeda raumenims atsipalaiduoti. Išbandykite paprastą pratimą: lėtai įkvėpkite per nosį, trumpam sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpkite per burną. Tokį ciklą kartokite kelias minutes prieš tempimo pratimus – pajusite skirtumą.

2. Sąmoningas kūno stebėjimas

Savarankiškai įvertinkite, kuriuose kūno taškuose jaučiate didžiausią įtampą. Prieš tempimo ar jogos užsiėmimą skirkite kelias minutes apgalvoti savo savijautą, pastebėti, ar įtampa kaupiasi, pavyzdžiui, pečiuose ar apatinėje nugaros dalyje. Tai leis efektyviau nukreipti dėmesį į tas vietas, kur emocijos paveikė lankstumą.

3. Reguliari treniruočių rutina

Bendras fizinis aktyvumas ir reguliarūs tempimo pratimai padeda mažinti ne tik fizinę, bet ir emocinę įtampą. Tik svarbu stebėti savo savijautą – per didelė apkrova streso fone gali net pabloginti lankstumą.

4. Atvirumas ir bendravimas

Bendravimas apie emocijas, jų priėmimas ir išraiška sumažina vidinę įtampą. Svarbu nebijoti išreikšti savo jausmų artimiausiems ar specialistams – tai gali turėti teigiamą poveikį ir jūsų kūno būsenai.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei ilgą laiką jaučiatės emociškai sunkiai, o lankstumas ir bendra savijauta negerėja net įdedant pastangų, pasitarkite su specialistais – šeimos gydytoju, psichologu ar kineziterapeutu. Kartais fizinio ir emocinio diskomforto priežastys glaudžiai persipina, todėl profesionali pagalba gali padėti rasti tinkamiausią sprendimą.

Išvada: kūnas ir emocijos – neatsiejama visuma

Kūno lankstumas – tai ne vien fizinių savybių rezultatas. Nuotaika, psichologinė būsena ir emocinės patirtys gali paveikti mūsų judesių amplitudę, laikyseną ir bendrą savijautą. Skirkite dėmesio savo emocinei sveikatai – tai gali pagerinti ne tik nuotaiką ar santykius su aplinkiniais, bet ir atverti duris į didesnį kūno lankstumą. Kiekviena emocija – tai signalas, kurį verta priimti, išgirsti ir, jei reikia, atpalaiduoti kartu su įtemptais raumenimis.

Komentarų sekcija išjungta.