Kaip emocinė būsena veikia jūsų laikyseną

Ar kada pastebėjote, kad jaučiantis liūdnai ar nuvargus laikysena pasikeičia? Nusvirę pečiai, nuleista galva – viskas tarsi išduoda emocinę būseną. Mokslininkai vis dažniau akcentuoja, kad emocijos ir kūnas yra glaudžiai susiję: mūsų vidinė savijauta atsispindi laikysenoje, o ji, savo ruožtu, gali daryti įtaką savijautai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kaip ir kodėl tai vyksta? Kokie požymiai rodo, kad emocinis fonas veikia jūsų laikyseną, ir ką galite padaryti, kad pagerintumėte savo savijautą? Panagrinėkime šią temą detaliau.

Kas yra laikysena ir kaip ji susijusi su emocijomis?

Laikysena – tai natūrali kūno būklė stovint, sėdint ar judant. Gerą laikyseną lemia stiprūs raumenys, subalansuota raumenų įtampa bei koordinacija. Ji padeda išvengti nugaros bei kaklo skausmų, gerina kvėpavimą, kraujotaką ir net padeda jaustis energingesniems. Tačiau laikysena nėra vien tik raumenų ar kaulų klausimas – ją stipriai veikia ir emocinis fonas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad emocinės būsenos, tokios kaip stresas, nerimas, liūdesys ar džiaugsmas, daro įtaką mūsų laikysenai. Neuropsichologai teigia, kad emocijos skatina tam tikrus signalus smegenyse, kurie lemia raumenų įtampą, kvėpavimo ritmą, ir net galvos padėtį. Tad mūsų kūnas natūraliai reaguoja į vidinę būseną, o šios reakcijos dažnai pasireiškia labiau pastebimu fiziniu pavidalu – laikysenos pokyčiais.

Kaip skirtingos emocijos paveikia laikyseną?

Stresas ir nerimas

Vienas pagrindinių šiuolaikinio gyvenimo palydovų – stresas – dažnai pasireiškia įtemptais pečiais, suspausta nugara, surauktais antakiais ar įtemptais žandikauliais. Susidūrus su stresu, raumenys automatiškai tampa labiau įsitempę dėl vadinamosios „kovok arba bėk“ (fight-or-flight) reakcijos. Dėl to laikysena tampa labiau susigūžusi, pečiai pakyla aukštyn, krūtinė susiaurėja, o tai ilgainiui gali skatinti skausmus ir blogą laikyseną.

Liūdesys ir depresija

Liūdint ar jaučiant depresiją, organizmas dažnai reaguoja pasyvumu – kūnas tarsi „subliūkšta“. Žmogus pasilenkia į priekį, žiūri žemyn, pečiai nusvyra. Ilgalaikė tokia laikysena ne tik didina skausmo ir įtampos tikimybę, bet ir, kaip rodo tyrimai, stiprina neigiamą emocinį foną. Tam tikri tyrimai netgi siūlo, kad prasta laikysena gali palaikyti arba pabloginti depresinės nuotaikos simptomus, tad psichinė ir fizinė savijauta tarsi susimazga į vieną ratą.

Džiaugsmas ir pasitikėjimas savimi

Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ar pasitikėjimas savimi, taip pat matomos laikysenoje. Žmogus pakelia galvą, tiesia nugarą, pečiai natūraliai grįžta į savo vietą. Toks kūno išsidėstymas ne tik atspindi vidinę būseną, bet ir gali ją stiprinti. Tai vadinama „galiausio kūno poza“ (power posing) – tyrimai rodo, kad atvira, tiesi laikysena gali padėti pasijusti drąsiau, stipriau, energingiau.

Kūnas ir emocijos – dvikryptis ryšys

Nors natūraliai atrodo, kad kūnas paklūsta emocijoms, šis ryšys yra dvikryptis. Ne tik emocijos lemia, kaip laikomės, bet ir tai, kaip laikomės, daro įtaką emocinei būklei. Tai svarbu įsiminti siekiant pagerinti tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą.

• Eksperimentai su laikysena: Tyrimai, publikuoti žurnaluose „Health Psychology“ ir „Journal of Behavior Therapy and Experimental Psychiatry“, rodo, kad žmonės, kurie sąmoningai pagerino laikyseną (pvz., tiesino nugarą, laikė pečius atgal) jautėsi labiau pasitikintys ir patyrė mažiau streso.
• Judesių terapijos: Tam tikros fizinio aktyvumo formos, pavyzdžiui, joga ar pilatesas, padeda ne tik sustiprinti raumenis, bet ir gerina emocinę būseną per sąmoningą kvėpavimą ir dėmesį kūnui.

Kodėl svarbu atpažinti ir koreguoti laikyseną?

Prasta laikysena – ne tik estetinis, bet ir sveikatos klausimas. Ji susijusi su dažnesniais nugaros, kaklo, pečių skausmais, blogesniu deguonies pasisavinimu, migrenomis, netgi virškinimo problemomis. Įpratus „nešioti“ savo stresą arba liūdesį kūne, laikysena ima kenkti tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Gerėjant laikysenai, galima sumažinti nerimo, prislėgtumo jausmus ir net pagerinti darbingo laiko kokybę.

Praktiniai patarimai: kaip pagerinti laikyseną ir emocinę savijautą?

• Stebėkite save: Kiek kartų per dieną pastebite susikūprinimą ar įsitempusius pečius? Suteikite sau minutę patikrinti laikyseną darbo metu, namuose ar net lauke.
• Reguliariai judėkite: Darykite pratimus, stiprinančius nugaros, pilvo, pečių raumenis. Pasitikslinkite su kineziterapeutu ar treneriu dėl tinkančių pratimų.
• Giliai kvėpuokite ir atsipalaiduokite: Sąmoningas kvėpavimas padeda sumažinti stresą ir atpalaiduoja raumenis. Skirkite laiko kvėpavimo pratimams bent kelis kartus per dieną.
• Sąmoningo dėmesingumo praktikos: Meditacija, dėmesingumo (mindfulness) užsiėmimai padeda geriau pažinti savo kūną, pastebėti įtampą ir ją sąmoningai paleisti.
• Ieškokite emocinės paramos: Jei jaučiate užsitęsusią įtampą ar prislėgtumą, nebijokite kreiptis į specialistą. Psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai – puikus būdas stiprinti emocinį atsparumą.

Mitai apie emocijas ir laikyseną

• „Laikysena yra tik fizinis klausimas.“ Iš tiesų, laikysena – tai ir emocijų atspindys. Psichologai teigia, kad emociniai sunkumai dažniau pasireiškia laikysenos pokyčiais nei galėtume numanyti.
• „Nepavyksta pats pakeisti, vadinasi, viskas beviltiška.“ Laikysenos ir emocinės būklės keitimas – ilgas procesas. Kartais pokyčiams reikia ir specialistų pagalbos, tačiau žingsnis po žingsnio galima pasiekti pastebimų rezultatų.
• „Pozityvus mąstymas nieko nepakeičia kūne.“ Tyrimai rodo priešingai: sąmoningai pasirenkant tiesesnę, atviresnę laikyseną, pagerėja nuotaika, pasitikėjimas savimi ir bendra savijauta.

Išvada: grįžkite prie kūno – tai pradžia geresnei savijautai

Emocinės būsenos ir laikysenos sąsajos nenuginčijamos – tiek psichologai, tiek medikai pritaria: kūnas ir protas veikia kartu. Prasta laikysena gali būti pirmas signalas, kad išgyvenate stresą ar nerimą, tad verta stebėti save per veidrodį ar paprašyti artimųjų grįžtamojo ryšio. Prisitaikymui ir sveikatai palaikyti naudinga derinti judesio, kvėpavimo pratimus, dėmesingumo užsiėmimus ir, prireikus, profesionalią pagalbą. Palaikydami tiesią laikyseną, galime ne tik rūpintis savo kūnu, bet ir stiprinti dvasinę bei emocinę ištvermę. Kūnas – patikimas pagalbininkas bet kokioje emocinėje kelionėje.