Kaip emocinis išsekimas pasireiškia nugaros įsitempimu

Emocinis išsekimas yra vis dažniau pasitaikanti problema, kuri neaplenkia ir fizinės sveikatos. Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad ilgalaikė psichologinė įtampa gali tiesiogiai pasireikšti kūne, ypač per nugaros įsitempimą, skausmą ar net judesio apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl emocinis išsekimas dažnai „persikelia“ į nugaros raumenis, kaip tai atpažinti ir ką daryti, siekiant išvengti rimtesnių sveikatos pasekmių.

Kaip emocijos veikia mūsų kūną?

Moksliniai tyrimai patvirtina – tarp psichologinių veiksnių ir fizinės savijautos egzistuoja stiprus ryšys. Kūnas ir protas veikia kaip vientisa sistema: ilgalaikė įtampa, stresas arba nerimas sukelia įvairias fiziologines reakcijas, kurios gali pasireikšti kūne per raumenų spazmus ar skaudančias vietas.

Streso mechanizmas kūne

Kai žmogus patiria stresą ar emocinį nuovargį, organizmas išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Jie stimuliuoja „bėk arba kovok“ reakciją – greitėja pulsas, raumenys įsitempia, kvėpavimas pagilėja. Nors trumpalaikė raumenų įtampa yra natūrali reakcija, nuolatinis stresas ar emocinis išsekimas štai taip ir „įkalina“ įtampą raumenyse, ypatingai nugaros srityje.

Kaip emocinis išsekimas pasireiškia nugaros įsitempimu?

Nugaros skausmai, maudimas arba nuolatinis įsitempimas gali būti psichologinių problemų simptomas. Dažniausiai pažeidžiama kaklo, pečių juosta ir juosmuo – tai sritys, kuriose kaupiasi įtampa dėl nerimo, streso ar nuovargio.

Tipiniai simptomai

• Pastovus arba su pertrūkiais pasireiškiantis nugaros maudimas
• Raumenų įsitempimas, „traukimo“ pojūtis, kurio nepavyksta atpalaiduoti
• Ribotas judrumas, sunku pasilenkti ar pasukti nugarą
• Skirtingo pobūdžio skausmai – aštrūs, maudžiantys ar plintantys į kitus kūno taškus
• Galvos skausmas, kuris siejasi su kaklo ar pečių įtampa

Kada verta sunerimti?

Jei nugaros skausmai prasideda be aiškios fizinės priežasties (pavyzdžiui, nebuvo traumos ar per didelio fizinio krūvio), tačiau jie sutampa su intensyviu stresiniu laikotarpiu, emocinė įtampa gali būti pagrindinis veiksnys. Tokiais atvejais diagnozė gali būti „psichosomatinis skausmas“ – būklė, kai emocijos tiesiogiai veikia kūno pojūčius.

Kodėl nugaros įsitempimas toks dažnas?

Nugara – viena iš pačių didžiausių raumenų grupių, kuri kiekvieną dieną palaiko mūsų laikyseną, judesį ir kūno pusiausvyrą. Stresas ir emocinė įtampa dažnai „nusėda“ tose raumenų grupėse, kurios ypač jautrios ilgalaikiam apkrovimui.

Įtampa kaip instinktyvi reakcija

Kūnas natūraliai įsitempia gindamasis nuo grėsmės – instinktyvu susitraukti, kad apsaugotume savo gyvybiškai svarbius organus. Tačiau kasdieniai stresoriai nesibaigia taip lengvai kaip pavojus gamtoje, todėl nuolatinis raumenų tonusas tampa lėtiniu ir virsta nugaros skausmu, kurio ne visada galima paaiškinti kitomis priežastimis.

Kaip atskirti emocinį ir fizinį nugaros skausmą?

Tiksliai atskirti psichologinės ar fizinės kilmės skausmą gali būti sudėtinga, nes abu tipai dažnai persipina. Tačiau yra tam tikrų skirtumų, kuriuos galima pastebėti:

• Fizinis skausmas dažnai kyla po traumos, fizinio perkrovimo ar degeneracinių pakitimų.
• Emocinis nugaros įsitempimas dažnai lydimas nuotaikos svyravimų, miego sutrikimų, dirglumo, sumažėjusios motyvacijos.
• Nugaros raumenų skausmas dėl įtampos linkęs pablogėti stresinėse situacijose, emocinis nuovargis gali stiprinti simptomus.

Kai kuriems žmonėms fizinis ir emocinis skausmai egzistuoja kartu, todėl labai svarbu apjungti kūno ir psichikos priežiūrą.

Kaip sau padėti?

Pirmas žingsnis – įsisąmoninti, kokią įtaką jūsų emocijos daro kūnui. Toliau pateikiame kelis svarbius patarimus, padėsiančius sumažinti nugaros įtampą, jei ją kelia emocinis išsekimas:

• Reguliarus fizinis aktyvumas. Judėjimas ir tempimo pratimai padeda mažinti įtampą raumenyse.
• Kvėpavimo pratimai ir meditacija. Lėti, gilūs įkvėpimai skatina organizmo atsipalaidavimą ir padeda mažinti streso hormonų lygį kraujyje.
• Profesionali pagalba. Esant užsitęsusiai emocinei būsenai, geriausia kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą.
• Reguliarūs darbo ir poilsio režimai. Poilsis tiek kūnui, tiek protui svarbus norint išvengti išsekimo.
• Teisinga laikysena. Ilgas sėdėjimas, neteisinga laikysena prie kompiuterio didina įtampą nugaroje.

Mitas: „Viskas išlips per masažą“

Daugelis tikisi, kad masažas ar šildanti vonia padės visam laikui pašalinti nugaros įtampą. Tačiau be nuoseklaus emocijų valdymo, rezultatai dažnai būna trumpalaikiai. Verta suprasti, kad emocinė sveikata – lygiai tiek pat svarbi, kiek ir fizinė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nugaros įtampa užsitęsia ilgiau nei kelias savaites, skausmai didėja arba atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų (karščiavimas, galūnių tirpimas, silpnumas), būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Specialistas padės nustatyti, ar skausmo priežastis – tik emocinis išsekimas, ar reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Išvados

Emocinis išsekimas ir stresas turi tiesioginę įtaką nugaros sveikatai – smegenų ir raumenų ryšys yra artimesnis, nei galėtume įsivaizduoti. Pastebėjus įtampos ženklus nugaroje, svarbu atkreipti dėmesį į emocinę savijautą ir ieškoti pagalbos ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam atsigavimui. Rūpindamiesi emocine pusiausvyra, saugome nugarą ir visą kūną nuo ilgalaikių sveikatos problemų.