Kaip emocinis krūvis „nusėda“ ant žarnyno veiklos

Ar kada nors jautėtės, jog stipri įtampa ar sudėtingos emocijos pažadina pilvo skausmus, dažnesnį tuštinimąsi, spazmus ar net pykinimą? Šiuolaikinis mokslas patvirtina, kad mūsų žarnyno veikla glaudžiai susijusi su psichoemocine savijauta. Šiandien vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad emocinis krūvis tiesiogiai veikia žarnyno sveikatą ir lemia ne tik trumpalaikius nemalonius pojūčius, bet ir ilgalaikius virškinimo sutrikimus. Straipsnyje paaiškinsime, kaip veikia vadinamoji žarnyno-smegenų ašis, kokie yra pagrindiniai emocinio streso padariniai žarnyno veiklai ir kaip tą poveikį sumažinti.

Emocijos ir žarnynas: kas juos sieja?

Žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenų sistema“ – ir ne be reikalo. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp žarnyno ir smegenų nuolat vyksta intensyvi abipusė komunikacija, vadinama žarnyno-smegenų ašimi. Per ją siunčiami signalai veikia mūsų emocinę būseną, o emocijos – virškinimą ir žarnyno veiklą. Šią sąsają iš dalies paaiškina mūsų organizme esanti nervų sistema, kurioje ypatingą vaidmenį atlieka vadinamoji enterinė nervų sistema.

Kas yra žarnyno-smegenų ašis?

Žarnyno-smegenų ašis – tai dvikryptė signalų sistema tarp centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto. Signalus siunčia ne tik nervai, bet ir hormonai, imuninės sistemos mediatoriai bei mūsų žarnyno mikrobioma, taigi, įvairūs faktoriai formuoja sudėtingą grįžtamojo ryšio kilpą.

• Enterinė nervų sistema – autonominė nervų sistema, glūdinti žarnyno sienelėse, veikia pusiau savarankiškai ir sąveikauja su smegenų impulsais.
• Neurotransmiteriai – tokie kaip serotoninas, reguliuoja ir nuotaiką, ir virškinimo procesus; žarnynas gamina net iki 90 % viso organizmo serotonino.
• Streso hormonai – kortizolis ar adrenalinas gali daryti tiesioginį poveikį žarnyno judesiams, sekreto išsiskyrimui, skausmo slenksčiui.

Kaip emocinis stresas paveikia žarnyno veiklą?

Emocinis krūvis – stresas, nerimas, depresija ar net stiprus pyktis – savaip veikia visą organizmą, tačiau žarnynas reaguoja ypač greitai. Netgi neintensyvus, bet ilgai trunkantis stresas gali tapti lėtinių virškinimo sutrikimų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), rūgštingumas ar lėtiniai vidurių užkietėjimai, priežastimi.

Pagrindiniai streso padariniai žarnyne

• Spartesni arba sulėtėję žarnyno judesiai: kai esame įsitempę, žarnynas reaguoja – viduriai gali sutręšti ar užkietėti.
• Pilvo skausmai ir spazmai: stresas didina jautrumą, todėl net menkiausi virškinimo procesai gali sukelti nemalonius pojūčius.
• Padidėjęs žarnyno pralaidumas: ilgalaikis stresas gali pažeisti žarnyno gleivinę, o tai padidina uždegimų ar net alerginių reakcijų riziką.
• Mikrobiomos pokyčiai: stresas gali mažinti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne ir skatinti „blogųjų“ bakterijų augimą.

Kodėl mūsų kūnas taip reaguoja?

Stresas aktyvina mūsų organizmo „kovok arba bėk“ reakciją. Šios būsenos metu virškinimo procesai dažnai laikinai sustabdomi, nes visas energijos srautas nukreipiamas į išgyvenimui svarbiausias funkcijas. Ilgainiui tai išbalansuoja normalų žarnyno darbą, mažina kraujotaką žarnyne, slopina fermentų gamybą bei silpnina žarnyno imunitetą.

Streso įtakos mitai ir tiesa

Neretai klaidingai manoma, kad tik sunkus, ilgalaikis stresas gali paveikti žarnyno veiklą. Tačiau net paprastas kasdienis įtemptas grafikas ar nuolatiniai rūpesčiai gali tapti rimtų žarnyno problemų priežastimi. Kitas populiarus mitas – kad stresas žarnyne sukelia tik viduriavimą. Iš tiesų, reakcijos yra labai įvairios ir priklauso nuo individualių savybių bei bendro organizmo jautrumo.

• MITAS: Emocinis krūvis paveikia tik jautrius žmones.
  TIESA: Visi žmonės vienaip ar kitaip jaučia streso poveikį žarnynui, tačiau jautrumo laipsnis individualus.
• MITAS: Tik stiprus stresas išprovokuoja simptomus.
  TIESA: Net menkas, bet užsitęsęs įtemptumas gali sukelti lėtinius virškinimo sutrikimus.
• MITAS: Streso sukelti žarnyno sutrikimai greitai praeina.
  TIESA: Nuolatinis stresas be tinkamos priežiūros gali tapti lėtinių susirgimų pagrindu.

Kaip atpažinti emocinio streso sukeliamus žarnyno sutrikimus?

Jei dažnai pastebite, kad po emocinių sukrėtimų atsiranda pilvo skausmai, dažnesni ar vangūs tuštinimosi įpročiai, pilvo pūtimas ar net pykinimas – gali būti, jog jūsų žarnynas reaguoja į emocinę simptomatiką. Norint tiksliai įsitikinti, jog tai ne organinės ligos pasekmė, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

• Pasikartojančios žarnyno problemos be aiškios fizinės priežasties
• Pablogėję simptomai po stresinių situacijų
• Kartu pasireiškiantis nerimas, nuotaikų svyravimai arba depresijos simptomai

Ką daryti? Patarimai, padedantys apsaugoti žarnyno sveikatą

Nors visiškai išvengti streso neįmanoma, galima išmokti su juo tvarkytis ir tokiu būdu sumažinti neigiamą emocinio krūvio poveikį žarnyno veiklai. Štai keletas rekomendacijų, paremtų šiuolaikiniais moksliniais tyrimais:

• Reguliarūs fiziniai pratimai – padeda ne tik lengviau valdyti emocijas, bet ir palaiko normalų žarnyno judrumą.
• Subalansuota mityba – daugiau skaidulų, fermentuotų produktų, mažiau perdirbto maisto. Tai svarbu žarnyno mikrobiomos balansui.
• Mindfulness, meditacija ar kvėpavimo pratimai – šios technikos įrodytai mažina streso lygį ir teigiamai veikia virškinimą.
• Miego režimas – pakankamas miegas stabilizuoja hormonų lygį ir imuninę sistemą.
• Pagalba iš specialistų – jei žarnyno problemos trunka ilgiau, verta pasitarti su gydytoju gastroenterologu ar psichikos sveikatos specialistu.

Ar verta vartoti probiotikus?

Nemažai tyrimų rodo, kad tam tikri probiotikai gali padėti atgaivinti žarnyno mikrobiomą ir sumažinti streso sukeltus negalavimus. Tačiau probiotikų vartojimas turi būti individualizuotas ir suderintas su gydytoju.

Kada reikėtų sunerimti?

Jei pasireiškia kraujas išmatose, stiprus netikėtas svorio kritimas, užsitęsęs skausmas ar kiti įtartini požymiai – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Būtina atmesti organines žarnyno ligas prieš diagnozuojant funkcinį, psichoemocinį jų pobūdį.

Apibendrinimas

Mūsų emocijos ir žarnyno sveikata neatsiejamai susijusios. Emocinis stresas gali lemti ne tik trumpalaikius ar sujaudinimo metu atsirandančius nemalonius pojūčius, bet ir rimtesnius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Žinojimas apie žarnyno-smegenų ašį, emocinio krūvio pasekmes bei prevencines priemones padeda geriau suprasti kūną ir pasirūpinti savo sveikata visuminiu požiūriu.