Kaip emocinis krūvis paveikia jūsų laikyseną

Emocinis krūvis – stresas, nerimas, liūdesys ar nuolatinė įtampa – veikia ne tik mūsų psichologinę būklę, bet ir fizinius kūno aspektus. Daugelis mūsų pastebi, kad sunkiu laikotarpiu keičiasi ne tik nuotaika, bet ir kūno laikysena: susikūprinimas, įtempti pečiai ar nusvirusi galva tampa kasdienybės dalimi. Šis ryšys nėra atsitiktinis – moksliniai tyrimai ir medicinos ekspertai vis dažniau kalba apie emocinių veiksnių įtaką laikysenai. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip emocinis krūvis paveikia jūsų laikyseną, kaip atpažinti šiuos pokyčius ir ką galite padaryti, kad jaustumėtės geriau tiek emociškai, tiek fiziškai.

Kaip emocijos persiduoda kūnui?

Mūsų emocijos ir kūnas yra glaudžiai susiję. Nervinė sistema, ypač autonominė nervų sistema, tiesiogiai reaguoja į stresą, nerimą ar kitas stiprias emocijas. Kai jaučiame įtampą, kūnas pasiruošia „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcijai: įsitempia raumenys, suaktyvėja kvėpavimas, padidėja širdies ritmas.

Kai emocinis krūvis tampa lėtiniu – kai nuolat jaučiamės stresuoti ar nuolat patiriame didelį nerimą – šios fizinės reakcijos tampa ilgalaikėmis. Tai lemia nuolatinę tam tikrų raumenų įtampą, dažniausiai kaklo, pečių, nugaros ir pilvo srityje, o ilgainiui – ir pastebimus laikysenos pokyčius.

Emocinis krūvis ir dažniausi laikysenos pokyčiai

Kūprinimasis ir žemas pečių lygis

Stresas ir liūdesys gali paskatinti natūralų norą „pasislėpti“ nuo aplinkos. Žmonės dažnai nesąmoningai susigūžia, pečius nuleidžia į priekį, galvą palenkia žemyn. Toks susikūprinimas – savotiška apsauginė laikysena, atspindinti emocinį diskomfortą arba siekį tapti nepastebimam.

Įtempti raumenys ir apribotas judėjimas

Lėtinis rūpestis ar nerimas sukelia ilgalaikį kaklo, pečių juostos, nugaros ir net žandikaulio raumenų įtempimą. Tokia įtampa riboja laisvus judesius, sumažina lankstumą bei gali sukelti net lėtinius skausmus. Žmonės dažnai pastebi, kad jiems sunkiau giliai kvėpuoti arba atsipalaiduoti.

Sutrikęs kvėpavimas ir laikysenos grandinė

Nerimas dažnai sukelia paviršinį, greitą kvėpavimą (vadinamą hiperventiliacija), kai kvėpuojama daugiausia krūtine. Dėl to mažėja diafragmos aktyvumas ir nusilpsta liemens raumenys, o pastarieji yra svarbūs stabiliai laikysenai. Ilgainiui tai gali lemti prastos laikysenos išsivystymą ar net pablogėjimą.

Kodėl laikysenos pokyčiai yra svarbūs sveikatai?

Ilgalaikė prasta laikysena gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų. Tarp jų – nugaros, kaklo ir pečių skausmas, galvos skausmai, įtempti ar nutirpę rankų raumenys, net virškinimo bei kvėpavimo sutrikimai. Bloga laikysena taip pat gali pabloginti nuotaiką: moksliniai tyrimai rodo, kad tiesi laikysena skatina pozityvesnes emocijas, didina pasitikėjimą savimi ir net sumažina streso jausmą.

Kaip atpažinti, ar jūsų laikyseną paveikė emocinis krūvis?

• Pastebite, jog dažnai vaikštote ar sėdite susikūprinę, su nuleistais pečiais.
• Dažnai jaučiate įtampą ar skausmą kaklo, pečių arba nugaros srityje.
• Jūsų kvėpavimas paviršutiniškas, sunku giliai įkvėpti.
• Pajutote, kad sumažėjo kūno lankstumas ar judesių laisvumas.
• Pastebite, kad keičiantis emocinei būsenai, keičiasi ir jūsų kūno požiūris – pozityvi nuotaika prilygsta atviresnei, tiesesnei laikysenai, o bloga nuotaika dažnai pasireiškia susigūžimu ar įtampa.

Patarimai: kaip gerinti laikyseną emocinio krūvio metu

Reguliari mankšta ir tempimo pratimai

Mankšta stiprina nugaros, pečių ir liemens raumenis, kurie tiesiogiai atsakingi už gerą laikyseną. Paprasti tempimo pratimai ir judesio terapijos, tokios kaip joga ar pilatesas, padeda sumažinti įtampą bei pagerinti kūno suvokimą.

Sąmoningumo ugdymas – kūno stebėjimas

Praktikuokite sąmoningą buvimą (mindfulness): periodiškai atsisėskite tiesia nugara, pajuskite, kaip statosi jūsų stuburas, kur jaučiate įtampą. Tai suteikia galimybę laiku pastebėti ir koreguoti netinkamus laikysenos įpročius.

Streso valdymas ir emocinė sveikata

Užsiimkite meditacija, dėmesingu kvėpavimu, relaksacija. Jei įmanoma, dalykitės jausmais su artimaisiais arba specialistais. Gera emocinė gerovė prisideda ir prie taisyklingos laikysenos.

Patarimai darbo aplinkai

• Naudokite ergonomišką kėdę, atkreipkite dėmesį į stalo ir ekrano aukštį.
• Sėdėkite taip, kad pėdos būtų plokščiai ant grindų, keliai sulenkti ties 90 laipsnių kampu.
• Kartą per valandą atsistokite, prasitempkite arba trumpai pasivaikščiokite.

Mitai apie laikyseną ir emocijas

• Mitas: Laikysena priklauso tik nuo raumenų stiprumo.
  Faktas: Emocijos ir psichologinė būklė stipriai veikia laikyseną, lygiai taip pat, kaip ir fizinė raumenų būklė. Net stiprūs raumenys neištaisys laikysenos, jei nuolat jaučiamas stresas ar emocinis nuovargis.
• Mitas: Kūno laikysenos keitimas neturi įtakos emocijoms.
  Faktas: Tyrimai rodo, kad net paprastas tiesesnis atsisėdimas gali padėti sumažinti blogą nuotaiką, didina energijos jausmą ir pasitikėjimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei nuolatos jaučiate stiprią įtampą, nuolatinį skausmą ar pastebite, kad laikyseną sunku pagerinti savarankiškai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kineziterapeutu ar psichologu. Kai kuriais atvejais reikalingas kompleksinis gydymo planas, apimantis fizinę reabilitaciją ir emocinės sveikatos stiprinimą.

Išvados

Laikysenos ir emocijų ryšys yra stiprus – mūsų emocinis krūvis neabejotinai veikia, kaip laikomės kasdien. Įtemptos emocijos sukelia kūno įtampą, keičia judesius ir ilgainiui gali lemti net sveikatos sutrikimus. Sąmoningas dėmesys tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai, reguliari mankšta, streso valdymo metodai ir teisingi darbo įpročiai padės gerinti laikyseną ir bendrą savijautą. Nedelskite rūpintis savo emocijomis – taip išsaugosite ir stiprią, sveiką laikyseną.