Kaip emocinis nuovargis gali sukelti skrandžio skausmus?

Kasdien patiriant stresą ar emocinę įtampą, gali imti varginti ne tik nuotaika, bet ir fiziniai negalavimai. Vienas dažniausiai pastebimų simptomų – skrandžio skausmai. Daug žmonių nesusieja pilvo diskomforto su psichologine būkle, tačiau mokslas vis dažniau įrodo, kad emocinis nuovargis ir stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą. Kaip emocinis nuovargis gali sukelti skrandžio skausmus? Kokie mechanizmai slypi už šio ryšio, ir ką daryti, kad jaustumeisi geriau?

Kas yra emocinis nuovargis?

Emocinis nuovargis – tai ilgalaikio streso ar psichologinės perkrovos būsena, kuri atsiranda, kai emociniai resursai išeikvojami greičiau, nei jie atsinaujina. Dažniausiai jis pasireiškia žmonėms, kurie nuolat susiduria su emociniais sunkumais darbe, šeimoje ar asmeniniuose santykiuose. Simptomai gali būti nuolatinis nuovargis, motyvacijos trūkumas, nerimas, irzlumą ar net apatija.

Kaip atpažinti emocinį nuovargį?

• Nuolatinė įtampa ir nerimas.
• Sumažėjęs darbingumas ar dėmesio koncentracija.
• Miego sutrikimai arba padidėjęs mieguistumas.
• Beviltiškumo ar išsekimo jausmas.

Kodėl emocinis stresas veikia skrandį?

Mūsų virškinimo sistema glaudžiai susijusi su centrine nervų sistema, ypač per vadinamąjį „žarnyno–smegenų ryšį“ (angl. gut-brain axis). Tai dvišalė komunikacija, kurios metu smegenys ir žarnynas keičiasi signalais hormonų, neuromediatorių ir nervų takų pagalba. Emocinis stresas ar nuovargis gali sutrikdyti šią komunikaciją ir paveikti skrandžio bei žarnyno veiklą.

Streso poveikis virškinimo sistemai

• Skrandžio rūgštingumo pokyčiai: Patiriant stresą, neretai padidėja skrandžio rūgšties gamyba, kas gali sukelti rėmenį, rūgšties atpylimą arba gastritą.
• Virškinimo sulėtėjimas ar pagreitėjimas: Kai kurie žmonės patiria vidurių užkietėjimą, kiti – viduriavimą.
• Skausmo receptorių jautrumo padidėjimas: Nervinė sistema tampa jautresnė signalams iš virškinimo trakto, tad net nedidelis diskomfortas atrodo stipresnis.
• Raumenų spazmai: Stipri emocinė įtampa gali sukelti skrandžio ar žarnyno raumenų spazmus, lemiančius skausmus ir diskomfortą.

Fiziniai skrandžio skausmų mechanizmai, susiję su emocijomis

Emocinis nuovargis veikia skrandį per kelis mechanizmus. Vienas jų – autonominės nervų sistemos veiklos pasikeitimai, kai streso hormonai (kortizolis, adrenalinas) didina „kovok arba bėk“ reakciją. Ši būsena sukelia įvairias fiziologines reakcijas, tarp jų – kraujotakos perskirstymą taip, kad mažiau kraujo tenka virškinimo organams. Tai lemia mažesnį virškinimo fermentų išsiskyrimą ir sutrikusį maisto apdorojimą.

Dėl nuolatinio nervinio krūvio gali silpnėti ir skrandžio gleivinės apsauga, todėl didėja rizika susirgti gastritu, skrandžio opalige arba patirti dažnesnį skausmą viršutinėje pilvo srityje. Be to, ilgalaikis stresas skatina uždegimines reakcijas, kurios gali paaštrinti esamas virškinimo trakto ligas, tokias kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), dispepsija ar net opaligė.

Neuromediatorių svarba

Vienas svarbiausių ryšių tarp emocijų ir skrandžio – neuromediatoriai, pavyzdžiui, serotoninas. Apie 90% šio „geros nuotaikos“ hormono gaminama būtent žarnyne. Jis turi didelę įtaką virškinimo judėjimo reguliacijai, tad stiprus emocinis nuovargis išbalansuoja šiuos procesus – gali kilti skausmas, pilvo pūtimas ar kiti nemalonūs pojūčiai.

Skirtingos skrandžio reakcijos į emocinį nuovargį

Dažniausi simptomai

• Skausmas ar tempimas viršutinėje pilvo dalyje.
• Sustingimas, „akmuo pilve“ jausmas
• Rėmuo ar deginimo pojūtis.
• Rijimo sunkumai, pykinimas.
• Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis.

Šie simptomai dažnai sustiprėja arba atsiranda po stresinės situacijos, ginčo ar ilgalaikio emocinio krūvio.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų skrandžio skausmai, susiję su emociniu nuovargiu, yra laikini ir praeina sumažinus stresą, kartais jie gali signalizuoti rimtesnę ligą. Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jeigu:

• Skausmai stiprėja, trunka ilgai ar sutrikdo kasdienę veiklą.
• Atsiranda kraujas išmatose, vemiate kraujingomis masėmis.
• Netenkama kūno svorio be aiškios priežasties.
• Pasireiškia ilgas karščiavimas ar stiprus silpnumas.

Kaip sumažinti emocinio nuovargio poveikį skrandžiui?

Geriausia šių negalavimų prevencija – rūpintis psichologine sveikata ir mokytis tvarkytis su emocinėmis krizėmis. Toliau pateikiami keli efektyvūs būdai:

• Streso valdymas: Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją, lengvą jogą ar kitus atsipalaidavimo metodus. Moksliniai tyrimai parodė, kad tokios technikos mažina nerimą ir šalina įtampą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliari fizinė veikla gerina nuotaiką, didina serotonino ir dopamino kiekį, o kartu gerina ir virškinimą.
• Reguliarus miego režimas: Kokybiškas miegas – būtinas emocinei pusiausvyrai ir organizmo atsistatymui.
• Subalansuota mityba: Rinkitės lengvai virškinamą, mažiau aštrų maistą. Venkite alkoholių, perdirbtų ar riebių produktų, kurie didina skrandžio sudirginimą.
• Pokalbiai apie jausmus: Nenustumkite emocijų į šalį. Pasikalbėkite su artimaisiais, draugais ar psichologu apie sunkumus – tai padeda sumažinti vidinę įtampą.

Mitai apie skrandžio skausmus ir emocijas

Vis dar gajūs mitai, kad skrandžio skausmai visada yra fizinės ligos požymis, o emocijos – tik „silpnumo išraiška“. Tiesa ta, kad emocinis nuovargis yra tikras, mediciniškai pagrįstas reiškinys, turintis apčiuopiamą poveikį visam kūnui. Atidus dėmesys emocinei sveikatai gali užkirsti kelią net ir rimtesniems fiziniams sutrikimams.

Apibendrinimas

Emocinis nuovargis, sukeliantis skrandžio skausmus, – dažnas ir kompleksinis reiškinys, kurio pagrindinės priežastys slypi mūsų nervų, hormonų ir virškinimo sistemų sąveikose. Atpažinus pirmuosius simptomus ir pasirūpinus savo emocine būsena, galima ne tik pagerinti savijautą, bet ir užkirsti kelią ilgalaikiams sveikatos sutrikimams. Jei pilvo skausmai užsitęsia arba tampa itin intensyvūs, būtina kreiptis į medikus. Sveika emocinė pusiausvyra – vienas svarbiausių sveiko organizmo raktų.