Kaip gydoma vainikinių arterijų liga

Koronarinė širdies liga (KŠL) – dažna, tačiau rimta būklė, kurios negydant gali išsivystyti pavojingos komplikacijos. Liga vystosi pamažu, dėl to dažnai ilgą laiką nejaučiama jokių simptomų. Svarbiausi žingsniai siekiant sulėtinti ar net atstatyti šios ligos progresą – gyvensenos pokyčiai, vaistai bei, tam tikrais atvejais, specializuotos medicininės procedūros.

Gyvensenos reikšmė gydant KŠL

Koronarinė širdies liga gali būti valdoma aktyviai keičiant įpročius. Tokie pakeitimai ne tik lėtina ligos eigą, bet daugeliu atvejų ir sumažina jau susiformavusį kraujagyslių pažeidimą.

• Šiukšlių metimas: Rūkymas ypač kenkia arterijų sienelei, todėl nustojus rūkyti sumažėja rizika žalos progresavimui ir organizmui suteikiama galimybė atsistatyti.
• Diabeto kontroliavimas: Esant diabetui svarbu palaikyti optimalų gliukozės lygį, nes priešingu atveju širdies ir kraujagyslių būklė prastėja žymiai greičiau.
• Subalansuota mityba: Maistas, kuriame mažai sočiųjų ir transriebalų, gali sustabdyti ligos progresavimą. Vertingi yra liesi baltymų šaltiniai – žuvis, riešutai, liesi ar neriebūs pieno gaminiai, taip pat vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai.
• Fizinė veikla: Reguliarus judėjimas palaiko normalų cholesterolio lygį ir stiprina širdies raumenį. Rekomenduojama aktyviai judėti 30–60 minučių daugumoje savaitės dienų. Turint širdies ritmo sutrikimų, būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo fizinio aktyvumo lygio.
• Streso valdymas: Nuolatinis stresas provokuoja padidėjusį kraujospūdį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles. Naudinga įgyti streso valdymo įgūdžių, kurie gali padėti mažinti neigiamą poveikį širdžiai.

Vaistai nuo KŠL

Daugumai sergančiųjų KŠL, gydytojas paskiria vaistus, kurie gali sumažinti simptomus, apsaugoti nuo ligos komplikacijų ir užkirsti kelią širdies priepuoliams ar insultui. Tam tikros vaistų grupės turi skirtingą poveikį ir parenkamos individualiai pagal būklės sunkumą ir gretutines ligas.

Cholesterolio mažinimas

• Statinai: Šie vaistai sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo apnašų kaupimosi arterijose. Raumenų maudimas yra vienas dažniausių šalutinių poveikių.
• PCSK9 inhibitoriai: Šie vaistai veiksmingai mažina žalingo cholesterolio kiekį ir dažnai naudojami su statinais, kai vien tik statinų nepakanka.
• Ezetimibas: Trukdo organizmui įsisavinti cholesterolį iš maisto, taip mažindamas kraujyje cirkuliuojančio cholesterolio lygį.
• Fibratai: Dažniausiai skiriami tuomet, kai reikia sumažinti kraujyje esančių trigliceridų kiekį.

Kraujo krešulių prevencija

• Antitrombocitiniai vaistai: Neleidžia kraujo plokštelėms lipti viena prie kitos, taip apsaugodami nuo krešulių susidarymo kraujagyslėse.
• Antikoaguliantai: Šie vaistai taip pat slopina krešulių susidarymą, tačiau veikia kitu mechanizmu ir ypač svarbūs, jei yra didesnė insulto ar infarkto grėsmė.

Kraujo spaudimo ir širdies veiklos reguliavimas

• AKF inhibitoriai: Plečia kraujagysles, todėl palengvina širdies darbą ir sumažina kraujospūdį.
• Angiotenzino II receptorių blokatoriai: Panašus poveikis kaip AKF inhibitorių – arterijų išsiplėtimas apsaugo kraujotaką.
• Beta blokatoriai: Slopina širdies darbą ir padeda sumažinti kraujospūdį.
• Kalcio kanalų blokatoriai: Poveikis – kraujospūdžio mažėjimas ir retesnis širdies ritmas.
• Diuretikai: Mažina skysčių ir druskų kiekį organizme, taip sumažindami kraujospūdį.
• Vazodilatatoriai (nitratai): Sumažina širdies apkrovą, išplėsdami kraujagysles, todėl širdis gauna daugiau deguonies.
• Aldosterono antagonistai: Dažniausiai naudojami širdies nepakankamumui gydyti, palengvina simptomus ir pagerina išgyvenamumą po širdies priepuolio.
• Antiaritminiai vaistai: Skirti širdies ritmo sutrikimų reguliavimui, kurie gali išsivystyti po infarkto ar sergant KŠL.

Be recepto parduodamos priemonės

Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) anksčiau buvo rekomenduojama siekiant apsaugoti nuo trombų susidarymo, tačiau dabar ši rekomendacija taikoma tik žmonėms, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nes didesnė kraujavimo rizika gali nusverti naudą. Prieš pradedant vartoti aspiriną, būtina pasitarti su gydytoju.

Žuvų taukai – dar viena populiari priemonė, ypač jei nustatyti padidėję trigliceridai. Kai kurios omega-3 rūgštis turinčios preparatai yra prieinami tik su receptu, siekiant efektyviai sumažinti labai didelius trigliceridų kiekius kraujyje.

Specializuotos procedūros ir operacijos

Jei gyvenimo būdo pokyčiai ir medikamentai nepakankamai veiksmingi kontroliuoti ligą, gali prireikti intervencinių arba chirurginių procedūrų. Šios priemonės dažniausiai taikomos esant stipriai susiaurėjusioms ar užsikimšusioms arterijoms.

• Percutaneous koronarinė intervencija (angioplastika su stentu): Į susiaurėjusią arteriją įvedamas kateteris su balionėliu, kuris išplečia kraujagyslę, o ten lieka stentas – vielinis vamzdelis, palaikantis arteriją atvirą.
• Endarterektomija: Chirurginiu būdu pašalinamos apnašos iš arterijos sienelių, siekiant atidaryti užsikimšusias vietas.
• Koronarinės arterijos šuntavimo operacija (CABG): Atliekamas naujas kraujo apėjimo kelias, panaudojant kraujagyslę iš kitos kūno vietos, aplenkiant užsikimšusią ar smarkiai susiaurėjusią arterijos dalį.
• Stento implantavimas: Stentas – plonas metalinis vamzdelis, kuris įstatomas į arteriją, kad ji liktų atvira.

Kuo skiriasi aterosklerozė nuo koronarinės širdies ligos?

Aterosklerozė – tai riebalinių apnašų kaupimasis arterijų sienelėse, dažniausiai dėl cholesterolio sankaupų. Aterosklerozės išsivystymas gali lemti ir koronarinės širdies ligos pradžią, t. y. širdį maitinančių kraujagyslių susiaurėjimą ar užsikimšimą.

Kokia yra koronarinės širdies ligos prognozė?

Tinkamai parinktas gydymas ir ryžtingi gyvensenos pokyčiai leidžia sulėtinti ar net pristabdyti šios ligos progresavimą. Kartu su gydytoju sudarytas individualus planas, apimantis vaistus ir esant reikalui specializuotus gydymo metodus, padės sumažinti širdies priepuolio riziką ir sustiprinti širdies funkciją.