Kaip hormonų disbalansas pasireiškia per nuotaikų svyravimus

Ar kada nors pastebėjote staigius nuotaikos pokyčius be aiškios priežasties? Vieną akimirką jaučiatės energingi ir džiugūs, o netrukus užplūsta liūdesys, nerimas arba suirzimas? Tokie nuotaikų svyravimai gali būti ne tik reakcija į emocines ar išorines aplinkybes, bet ir signalas apie hormonų disbalansą organizme. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip hormonų svyravimai veikia nuotaiką, kada juos įtarti bei kokiais būdais galima pagerinti savijautą.

Kas yra hormonų disbalansas?

Hormonai – tai cheminės medžiagos, kurias gamina įvairios liaukos žmogaus organizme ir kurios perduoda signalus tarp organų bei audinių. Jie reguliuoja svarbiausias funkcijas: medžiagų apykaitą, miegą, apetitą, imuninę sistemą ir emocinę būseną. Hormonų disbalansas reiškia, kad vienų ar kitų hormonų kiekis kraujyje nukrypsta nuo normos ribų – tai gali būti ir perteklius, ir trūkumas. Net nedideli hormonų pokyčiai kartais stipriai paveikia žmogaus nuotaiką bei elgseną.

Kaip hormonų pokyčiai veikia nuotaiką?

Moksliniai tyrimai įrodė, kad tam tikri hormonai tiesiogiai susiję su mūsų emocijomis. Pavyzdžiui, serotoninas, „laimės hormonas“, reguliuoja gerą nuotaiką; su kortizoliu susijęs streso lygis, o estrogenai ir testosteronas – lytinę savijautą, energiją bei galvos smegenų veiklą. Kai šių hormonų lygis pasikeičia (pvz., dėl ligų, menstruacijų, nėštumo ar menopauzės), žmogus gali patirti staigius nuotaikos svyravimus.

Kokie požymiai rodo hormonų disbalansą?

Nors nuotaikų kaita gali būti natūrali reakcija į kasdienius įvykius, kai kurie požymiai leidžia įtarti, kad galimas hormoninis sutrikimas:

• Staigūs, nepagrįsti nuotaikos pokyčiai – nuo liūdesio iki nervingumo ar panikos be aiškios priežasties.
• Dirglumas ir pyktis, kurie pasireiškia dažnai, greitai viršija kasdienius nusivylimus.
• Padidėjęs nerimo jausmas arba nuolatinis susirūpinimas.
• Energijos trūkumas, nuovargis, nors miego pakanka.
• Miego sutrikimai – sunku užmigti, dažnai prabundate naktį.
• Apetito pokyčiai – staigus noras persivalgyti arba visiškas apetito praradimas.
• Depresijos simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis liūdesys, motyvacijos stoka, užsisklendimas.

Kada dažniausiai pasireiškia hormonų disbalansas?

Menstruacinis ciklas ir PMS

Didelis moterų daliai būdingas nuotaikų svyravimas pasireiškia prieš menstruacijas (PMS – priešmenstruacinis sindromas) dėl estrogenų ir progesterono lygio pokyčių. Dažnai moterys jaučia didesnį jautrumą, liūdesį ar dirglumą – tai fiziologiškai pagrįsta hormonų svyravimais.

Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis

Nėštumo metu ir po gimdymo organizme vyksta itin stiprūs hormoniniai pokyčiai, dėl kurių daugelis moterų patiria emocinius svyravimus, nerimą ar net pogimdyminę depresiją.

Menopauzė ir andropauzė

Menopauzė moterims ir andropauzė vyrams – natūralūs gyvenimo etapai, kurių metu sumažėja lytinių hormonų (estrogenų ar testosterono) gamyba. Šiuo metu jaučiami ne tik fiziniai, bet ir stiprūs nuotaikų pokyčiai (liūdesys, nerimas, susierzinimas).

Skydliaukės veiklos sutrikimai

Skydliaukė išskiria hormonus, kurie reguliuoja viso organizmo medžiagų apykaitą. Kai ši liauka veikia nepakankamai (hipotirozė) arba per daug (hipertirozė), gali pasireikšti nuotaikų svyravimai, nerimas ar net depresijos simptomai.

Kitos priežastys

Endokrininiai sutrikimai, pvz., policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), Cushingo sindromas ar net menopauzė vyrams (testosterono mažėjimas) gali paveikti ir emocinę būklę.

Kaip pagalba prasideda nuo savistabos?

Visų pirma vertėtų atkreipti dėmesį į situacijas, kada kyla nuotaikų svyravimai, ar jie virsta reguliarūs, ar susiję su mėnesinių ciklu, darbo pokyčiais, mityba, miego trukme. Kartais kasdienių faktorių (stresų, pervargimo, netinkamos mitybos) ir hormoninių pokyčių poveikis persipina.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei nuotaikų svyravimai trunka ilgiau nei kelias savaites, ima trukdyti darbui ar asmeniniam gyvenimui, atsiranda miego sutrikimų, stiprus dirglumas ar depresijos požymiai – būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu. Profesionali diagnostika (kraujo tyrimai, hormonų lygio matavimas) padeda išsiaiškinti tikrąsias priežastis ir parinkti tinkamą gydymą.

Mitai apie nuotaikų svyravimus ir hormonų disbalansą

• „Hormonai svarbūs tik moterims“. Iš tikrųjų hormonai vienodai veikia ir vyrus, ir moteris – skiriasi tik hormonų rūšys ir jų kiekiai.
• „Tai tik nuotaika, praės savaime“. Nuotaikų kaita gali būti laikina, tačiau kartais tai signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į trukmę ir intensyvumą.
• „Prasta nuotaika reiškia depresiją“. Vienkartinis liūdesys arba irzlumas nėra liga, tačiau jei simptomai užsitęsia ir lydi kitos problemos, būtina ieškoti pagalbos.

Kaip stabilizuoti hormonų poveikį emocijoms?

Nors kai kurie hormonų pokyčiai neišvengiami (pvz., menopauzė, nėštumas), gyvensenos koregavimas dažnai gali sumažinti neigiamą įtaką nuotaikai:

• Subalansuota mityba: tinkamas baltymų, sveikų riebalų, angliavandenių ir mikroelementų kiekis stabilizuoja hormonų gamybą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: net lengvas sportas mažina streso hormono lygį ir skatina laimės hormonų gamybą.
• Pilnavertis miegas: kokybiškas miegas būtinas visapusiškai hormonų pusiausvyrai.
• Streso valdymas: meditacija, jogos pratimai ar net gilus kvėpavimas padeda išvengti per didelio kortizolio išsiskyrimo.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: padeda laiku nustatyti hormoninius sutrikimus.

Išvada: atpažinkite signalus ir rūpinkitės savimi

Nuotaikų svyravimai dažnai laikomi kasdienybės dalimi, tačiau jei jie stiprūs, dažni ir trikdo įprastą gyvenimą, verta ieškoti organizmo siunčiamų signalų ir pasitarti su specialistais. Hormonų balansas yra raktas į sveikatą ir emocinę gerovę. Atidus dėmesys savo savijautai, subalansuotas gyvenimo būdas bei pravartu pasitarti su gydytoju leidžia sugrąžinti ramybę ir džiaugsmą kasdienybėje.