Kaip ilgalaikis pyktis veikia žarnyno veiklą

Ar kada pagalvojote, kaip jūsų emocijos gali paveikti fizinę sveikatą? Ypač pyktis – ilgalaikis, užsitęsęs, neišreikštas ar nesuvaldytas – vis dažniau siejamas ne tik su psichologiniais, bet ir kūno sveikatos sutrikimais. Nors dažniausiai pyktį siejame su širdies plakimu ar galvos skausmais, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia ryšį tarp chroniško pykčio ir žarnyno veiklos. Kaip pyktis įsikūnija mūsų virškinimo sistemoje, ar gali kelti realią žalą, ir kaip galime apsaugoti žarnyną nuo emocinio disbalanso – atsakymai šiame straipsnyje.

Kaip emocijos veikia virškinimo sistemą?

Mūsų kūnas ir protas glaudžiai susiję – tai vadinama žarnyno ir smegenų ašimi (angl. gut-brain axis). Šis dvikryptis ryšys reiškia, kad emocijos paveikia žarnyno veiklą, o žarnyno būklė gali veikti nuotaiką, savijautą bei netgi psichinę sveikatą. Kai jaučiame pyktį, į mūsų kraują išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas. Jie ruošia kūną „kovai arba bėgimui“, tačiau ilgai trunkanti tokia būsena pradeda trikdyti įvairias organizmo funkcijas, įskaitant ir virškinimą.

Kas vyksta žarnyne, kai jaučiame pyktį?

• Raumenų įtempimas. Pyktis stimuliuoja sklandžiųjų žarnyno raumenų veiklą. Gali atsirasti spazmai, kurie neretai sukelia pilvo skausmus ar mėšlungį.
• Didesnis rūgštingumas. Per didelis kortizolio kiekis gali padidinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą, kas ilgainiui gali sukelti refliuksą ar gastritą.
• Virškinimo sulėtėjimas arba pagreitėjimas. Kai kuriems žmonėms dėl streso žarnynas „sustingsta“, sutrikdydamas tuštinimąsi, kitus gi gali pradėti kamuoti viduriavimas.
• Mikrobiotos pokyčiai. Stresas ir emocinis disbalansas daro įtaką žarnyno mikroorganizmų įvairovei ir pusiausvyrai. Sutrikdyta mikrobiota siejama su padidėjusia žarnyno uždegimo ir įvairių virškinimo ligų rizika.

Ilgalaikio pykčio poveikis žarnynui

Vienkartiniai pykčio protrūkiai dažniausiai tik laikinai paveikia virškinimo sistemą. Tačiau kai pyktis lydi žmogų nuolat arba tampa neišsprendžiama emocine našta, pasekmės žarnynui gali būti daug rimtesnės.

Žarnyno judrumo sutrikimai

Nepaliaujamas pyktis dažnai prisideda prie funkcinių žarnyno sutrikimų. Vienas iš jų – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), kuriam būdingas pilvo skausmas, pūtimas, pilvo pūtimas ir pakitęs tuštinimosi ritmas. Tyrimai rodo, kad DŽS dažnai pasireiškia žmonėms, kurie sunkiai valdo emocijas, ypač pyktį ir nerimą.

Mikrobiotos disbalansas ir imuniteto silpnėjimas

Šiuolaikiniai moksliniai duomenys patvirtina, kad ilgalaikis stresas ir pyktis keičia naudingų bei žalingų mikroorganizmų santykį žarnyne. Tai gali susilpninti natūralųją apsaugą nuo infekcijų, skatinti uždegiminius procesus kūne ir netgi daryti įtaką savijautai bei nuotaikai.

Uždegiminės žarnyno ligos

Lėtiniai stiprūs jausmai, tokie kaip pyktis ar nuoskaudos, dėl nuolatinio hormonų pokyčio gali padidinti uždegiminių procesų riziką. Nors pyktis nėra vienintelė ar pagrindinė priežastis, bet jie gali prisidėti prie tokių ligų kaip Krono liga ar opinis kolitas išsivystymo ar paūmėjimo. Imuninė sistema ima dirbti „per stipriai“, kartais atakuodama paties organizmo audinius.

Kokie ženklai rodo, kad emocinės problemos veikia žarnyną?

• Dažni ar užsitęsę pilvo skausmai, kurių negalima paaiškinti įprastomis priežastimis.
• Permainingas tuštinimosi ritmas – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas be aiškios priežasties.
• Nuolatinis ar dažnas pilvo pūtimas, spaudimas ar diskomfortas po įtemptų emocinių išgyvenimų.
• Sunkiai gydomos ar pasikartojančios žarnyno infekcijos, disbiozė.

Mitai apie pyktį ir žarnyną

• „Pyktis neišvengiamai priveda prie opų“. Nors daugelis mano, kad pyktis tiesiogiai sukelia skrandžio opas, iš tikrųjų pagrindinė priežastis dažniausiai yra infekcija Helicobacter pylori ar tam tikrų vaistų (pvz., NVNU) vartojimas. Tačiau pyktis gali prisidėti prie opų paūmėjimo ar lėtesnio gijimo.
• „Reikia slopinti pyktį savyje, kad nekiltų sveikatos problemų“. Slopindami pyktį, užuot jį supratę ir tinkamai išreiškę, veikiau pabloginame psichinę ir fizinę sveikatą. Svarbu išmokti sveikų būdų pykčiui pažinti ir valdyti.

Patarimai: kaip apsaugoti žarnyną nuo pykčio pasekmių?

• Atpažinkite ir įvardinkite pyktį. Nesišalinkite savo emocijų – supratimas, kada ir kodėl kyla pyktis, padeda išvengti ilgalaikės įtampos.
• Mokykitės sąmoningo kvėpavimo ar meditacijos technikų. Įvairūs relaksacijos pratimai, jogą ar kvėpavimo technikos, įrodyta, mažina streso hormonų lygį.
• Reguliariai judėkite. Fizinis aktyvumas padeda pašalinti įtampą organizme, pagerina virškinimą ir stiprina mikrobiotą.
• Kreipkitės pagalbos. Jei jaučiate, kad pyktis nevaldytas, sunkiai kontroliuojamas ar ima neigiamai veikti kasdienį gyvenimą bei sveikatą – verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
• Rūpinkitės žarnyno mikrobiota. Įtraukite į mitybą daugiau ląstelienos, fermentuotų produktų, pakankamai vandens. Tai sumažina žarnyno uždegimo, disbiozės ir kitų su pyktimi siejamų sutrikimų riziką.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite, kad žarnyno sutrikimus lydi stipri emocinė įtampa, ir paprastos priemonės nepadeda, svarbu kreiptis į gydytoją. Ypač jei pasireiškia kraujavimas iš žarnyno, staigus svorio kritimas, stiprėjantys pilvo skausmai ar kiti neįprasti simptomai. Gydytojas gali rekomenduoti kompleksinį gydymą, apimantį tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.

Apibendrinimas

Nors pyktis – natūrali ir neišvengiama emocija, svarbu išmokti ją suvokti ir tinkamai išreikšti. Ilgalaikis pyktis ir stresas gali stipriai paveikti žarnyno veiklą: nuo funkcinių sutrikimų iki rimtesnių uždegimų ar mikrobiotos disbalanso. Rūpinimasis savo emociniu balansu – ne tik raktas į geresnius santykius su aplinkiniais, bet ir sveikesnį virškinimą bei stipresnę imuninę sistemą. Nedelskite skirti dėmesio savo psichinei gerovei – žarnynas jums tik padėkos.