Kaip jūsų emocinė būsena keičia temperatūros pojūtį

Ar kada nors pastebėjote, kad jaučiatės šalčiau ar šilčiau priklausomai nuo savo nuotaikos? Emocinė būsena gali daryti įtaką tam, kaip suvokiame aplinkos temperatūrą. Naujaisiais moksliniais tyrimais vis dažniau įrodyta, jog emocijos veikia ne tik mūsų psichologinę savijautą, bet ir fizinius pojūčius, įskaitant temperatūros jutimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip veikia šis ryšys, kokios emocijos dažniausiai keičia mūsų temperatūros suvokimą, ir ką galime padaryti, jei dėl emocijų temperatūros pojūtis tampa nemalonus ar kelia diskomfortą.

Emocinė būsena ir temperatūros pojūtis: kaip tai susiję?

Mūsų kūnas ir protas yra glaudžiai susiję. Emocijos, tokios kaip stresas, baimė ar džiaugsmas, suaktyvina skirtingas nervų sistemos dalis bei hormonų išsiskyrimą, kas gali paveikti pojūčius kūne. Vienas įdomiausių šio ryšio aspektų – kaip smegenys apdoroja temperatūros signalus iš aplinkos priklausomai nuo mūsų emocinės būklės.

Neurologinis pagrindas

Temperatūros jutimas gimsta tada, kai termoreceptoriai odoje siunčia signalus į smegenis. Šie signalai scentralizuojami pagumburyje (hipotalamuse) ir toliau apdorojami kitose smegenų dalyse, kur priimami sprendimai, kaip reaguoti. Tyrimai rodo, kad emocijos gali paveikti šį apdorojimo procesą – pavyzdžiui, baimės metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema, sukeldama „kovok arba bėk“ reakciją, kuri gali pakeisti mūsų temperatūros suvokimą.

Kūno fiziologija ir emocijos

Stresas ar nerimas gali sukelti prakaitavimą net ir vėsioje aplinkoje, dėl ko jaučiamės šalčiau. Kita vertus, tokios emocijos kaip pyktis ar džiaugsmas gali padidinti kraujotaką, dėl ko kūnas gali šilti ir patalpa atrodyti karštesnė nei yra iš tikrųjų. Emociniai išgyvenimai verčia kūną reaguoti kaip į realią fizinę grėsmę ar malonumą, net jei temperatūra objektyviai nesikeičia.

Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai emocijos pakeičia temperatūros pojūtį

Tam tikros emocijos dažniau siejamos su tam tikrais temperatūros jutimo pokyčiais. Aptarkime keletą pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo ir jų mokslinius paaiškinimus.

• Baimė ir nerimas. Staiga pajutus stiprų išgąstį, kūnas linkęs mobilizuoti energiją „bėgimui arba kovai“. Dėl išsiskiriančio adrenalino rankos ir pėdos gali atšalti, nes kraujas perskirstomas svarbesniems organams, todėl galite justi šaltį net esant šiltam orui.
• Vienatvė ir socialinė izoliacija. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikė socialinė atskirtis gali mažinti pojūtį, kad aplinkos temperatūra yra maloni. Žmonės vienatvės metu dažniau renkasi šiltus gėrimus ir šiltesnius drabužius – tiesiogine prasme stengdamiesi „sušilti“ emociškai.
• Gėda ar susijaudinimas. Patyrus tokias emocijas, daugelis ima raudonuoti, jaučia šilumą veide. Tai fiziologinė reakcija į adrenalino padidėjimą, dėl ko kraujagyslės plečiasi ir oda kaista.
• Laimė ir džiugesys. Pozityvios emocijos, ypač socialinio ryšio kontekste, dažnai susijusios su subjektyviu šilumos pojūčiu. Pavyzdžiui, apkabinimai ar draugų draugija gali priversti jaustis „šilčiau“, net jei aplinkos temperatūra nepasikeitė.

Mokslinis požiūris: tyrimai ir mitų paneigimas

Mityba ir temperatūros pojūtis bendrąja prasme apie šį ryšį dar tik pradeda aiškintis medicinos mokslas. Visgi, kai kurie įdomūs tyrimai jau suteikė naudingų įžvalgų. Vienas jų – 2008 metais vykdytas Jolandos R. Konrath ir kolegų eksperimentas, kuriame buvo nustatyta, kad socialinės izoliacijos metu žmonės renkasi dažniau šiltus gėrimus ir karštą maistą nei tuomet, kai jaučiasi socialiai priimti.

Kitas pavyzdys – tyrimas publikuotas žurnale „Emotion“ 2012 metais, kuris parodė, jog prisiminus emociškai šiltus įvykius, žmonės jaučiasi mažiau jautrūs vėsai, nors objektyvi temperatūra nesikeičia. Šios įžvalgos paneigia mitą, kad temperatūros pojūtis yra vien tik fizinis, o ne ir emocinis reiškinys.

Kodėl verta stebėti savo emocijas, kai blogėja temperatūros pojūtis?

Dažnai peršąlimo pojūtis ar priešingai – jaučiamas karštis, gali būti ne tik klimato, bet ir jūsų emocinės būklės rezultatas. Jei jūs nuolat jaučiatės vėsinami ar kaitinami aplinkos net ir objektyviai normaliomis sąlygomis, pravartu įsivertinti ne tik sveikatos, bet ir emocinę savijautą. Stresas gali išbalansuoti organizmo termoreguliacijos sistemas. Panašiai ir stiprios teigiamos emocijos gali laikinai „užliūliuoti“ jūsų jutimus, todėl šaltyje galite nejausti diskomforto, kol emocija nepraeina.

Kada reikėtų kreiptis į specialistus?

Jei nuolatos jaučiate stiprų temperatūros pokyčių suvokimo sutrikimą, nors aplinkybės tam nesusidaro (pavyzdžiui, dažnai karšta ar šalta be aiškios priežasties), vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu. Galimas priežastis gali būti ne tik emocinė, bet ir hormoninė, neurologinė ar endokrininė problema.

Patarimai: kaip susigrąžinti „tikrąjį“ temperatūros pojūtį

• Praktikuokite streso valdymo technikas. Kvėpavimo pratimai, meditacija ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti emocinę pusiausvyrą atstatyti ir sumažinti staigių temperatūros pojūčių kaitą.
• Stiprinkite socialinius ryšius. Draugų, šeimos ar bendruomenės parama teigiamai veikia emocinę savijautą ir gali padėti gerinti temperatūros jutimo stabilumą.
• Stebėkite save. Pabandykite užsirašyti momentus, kai staigiai pasikeičia jūsų temperatūros pojūtis. Kokia buvo jūsų emocinė būsena tuo metu? Tokia savistaba gali padėti geriau pažinti kūno reakcijas ir suvaldyti jas ateityje.

Apibendrinimas: kūnas ir emocijos – neatsiejama visuma

Mūsų kūnas ir emocijos glaudžiai susiję. Temperatūros pojūtis – puikus, nors dažnai nepastebimas šio ryšio indikatorius. Suprasdami, kaip emocinė būsena veikia mūsų išorinius pojūčius, galime sąmoningiau rūpintis savijauta ir lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Atminkite, sveikata – ne tik fizinė, bet ir emocinė pusiausvyra. Jei norite „jausti“ pasaulį tiksliai, rūpinkitės abejomis savo gyvenimo pusėmis.