Kaip jūsų kūnas reaguoja į emocinį atsiskyrimą

Emocinis atsiskyrimas – tai viena sudėtingiausių žmogaus patirčių, su kuria susiduriame įvairiais gyvenimo etapais. Tai gali būti mylimo žmogaus išvykimas, skyrybos, draugystės nutrūkimas ar netikėtas ryšio su artimu praradimas. Nors dažniausiai kalbame apie emocinius jausmus, šis procesas iš tiesų veikia ne tik protą, bet ir visą kūną. Supratimas, kaip mūsų kūnas reaguoja į emocinį atsiskyrimą, padeda geriau pasirūpinti savimi ir laiku pastebėti galimus sveikatos pokyčius.

Kas yra emocinis atsiskyrimas?

Emocinis atsiskyrimas tai situacija, kai žmogus patiria praradimą arba netenka reikšmingo emocinio ryšio. Tai gali būti romantinio partnerio, artimo bičiulio, šeimos nario ar net naminio augintinio netektis. Neretai šį procesą lydi ne tik liūdesys ar ilgesys, bet ir gilesni emociniai bei fiziniai simptomai, kurie išsivysto dėl kūno ir proto reakcijos į stresą.

Kaip kūnas reaguoja į emocinį atsiskyrimą?

Emocinis atsiskyrimas aktyvina sudėtingą biologinių, psichologinių ir socialinių reakcijų grandinę. Kūnas, reaguodamas į skausmingą patirtį, įjungia įvairias apsaugines funkcijas, kurios evoliuciškai buvo svarbios mūsų išlikimui. Šios reakcijos vadinamos „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight), kai organizmas mobilizuoja visus resursus kovai su streso šaltiniu arba bandymui nuo jo pasitraukti.

Smegenų vaidmuo ir emocinis skausmas

Naujausi neurobiologijos tyrimai rodo, kad emocinis atsiskyrimas aktyvuoja tas pačias smegenų sritis, kurios atsakingos už fizinį skausmą. Bendravimą ir artumą apdorojančios sritys, tokios kaip prefrontalinė žievė bei insula, signalizuoja apie praradimą ir išskiria streso hormonus (pvz., kortizolį, adrenaliną). Štai kodėl išsiskyrimas ar ilgalaikė vienatvė gali sukelti fiziškai jaučiamą skausmą krūtinėje ar skrandžio srityje.

Hormonų poveikis

Pagrindiniai hormonai, išsiskiriantys per emocinį atsiskyrimą, yra kortizolis ir adrenalinas. Stiprėjantis stresas didina šių hormonų kiekį, o tai ilgainiui išsekina organizmą, gali lemti nemigą, nerimą ir net širdies ritmo sutrikimus. Kartais žmonės patiria „širdies sudužimo sindromą“ (takotsubo kardiomiopatiją), kai stiprus emocinis išgyvenimas laikinai paveikia širdies darbą.

Ryšys tarp emocijų ir fizinės sveikatos

Poveikis imuninei sistemai

Nustatyta, kad stiprus emocinis stresas gali laikinai susilpninti imuninės sistemos darbą. Organizmas tampa imlesnis peršalimams, uždegimams ar kitoms infekcijoms. Tai susiję su padidėjusiu kortizolio kiekiu kraujyje, kuris mažina imunitetą ir atitolina žaizdų gijimą.

Miego sutrikimai

Emocinis atsiskyrimas dažnai sutrikdo miego režimą. Tai reiškia, kad žmogus gali patirti sunkumų užmiegant, dažnai pabunda naktį arba atsikelia jausdamasis pavargęs. Prasta miego kokybė dar labiau pablogina emocinę būseną, sunkina susikaupimą ir mažina kognityvinius gebėjimus.

Apetito pokyčiai ir virškinimo sistema

Stiprus stresas dėl praradimo gali veikti ir virškinimo sistemą. Vieni žmonės praranda apetitą, kiti – priešingai, ima persivalgyti. Gali pasireikšti skrandžio skausmai, pykinimas ar net tuštinimosi sutrikimai. Visi šie simptomai susiję su autonominės nervų sistemos veiklos pokyčiais.

Emocinis atsiskyrimas ir ilgalaikė sveikata

Ilgalaikis emocinis atsiskyrimas, kaip ir lėtinis stresas, gali pažeisti įvairius organus ir sistemas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems trūksta socialinio palaikymo arba kurie ilgai jaučiasi vieniši, turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti depresiją ar nerimo sutrikimus. Taip pat pastebėta, kad ilgai trunkanti vienatvė neigiamai veikia pažintines funkcijas, didina Alzheimerio ligos ar kitų demencijų tikimybę.

Mitas ar tikrovė: „Laikas užgydo visas žaizdas“

Populiarus posakis, kad „laikas viską užgydo“, dažnai ne visai atspindi tikrovę. Tyrimai patvirtina, jog laikui bėgant daugelis žmonių prisitaiko prie netekties, tačiau dalis asmenų patiria užsitęsusį sielvartą ar sudėtingą išgyvenimą, kuris nepraeina savaime. Šiems žmonėms svarbi psichologinė parama ir, jei reikia, gydytojo ar psichologo pagalba.

Kaip padėti sau susidoroti su emociniu atsiskyrimu?

• Ieškokite socialinio palaikymo. Bendraukite su žmonėmis, kurie jus supranta ir palaiko. Tai sumažina vienatvės jausmą ir padeda lengviau ištverti skausmą.
• Neignoruokite savo jausmų. Leiskite sau liūdėti, pykti ar jausti ilgesį – visi šie jausmai yra natūrali atsiskyrimo proceso dalis.
• Užsiimkite fizine veikla. Sportas ar net paprastas pasivaikščiojimas padeda sumažinti streso lygį, pagerina nuotaiką ir miegą.
• Stebėkite savo sveikatą. Jeigu jaučiate užsitęsusius fizinius ar psichologinius simptomus, atkreipkite dėmesį į savo savijautą ir pasitarkite su gydytoju.
• Atsisukite į naują veiklą. Nauji pomėgiai ar projektai gali padėti perorientuoti mintis nuo skausmingos patirties ir palaipsniui atkurti emocinę pusiausvyrą.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Jei emocinis skausmas nesitraukia kelias savaites ar mėnesius, trukdo kasdienėms veikloms, kyla minčių apie savižalą ar jaučiatės visiškai beviltiškai, būtina neatidėlioti profesionalios pagalbos. Psichologas ar psichiatras gali įvertinti būklę ir pasiūlyti efektyvią pagalbą.

Apibendrinimas

Emocinis atsiskyrimas – stipri psichologinė ir fiziologinė patirtis, kuri paveikia įvairias organizmo sistemas. Proto ir kūno tarpusavio ryšys šioje situacijoje tampa ypač akivaizdus: stresas dėl praradimo sukelia ne tik emocinį skausmą, bet ir akivaizdžius fizinius simptomus. Svarbiausia – rūpintis savimi, nevengti pagalbos ir suprasti, kad šios patirtys yra natūralios, o tinkamai reaguojant galima padėti sau sugrįžti į pusiausvyrą. Jei emocinis skausmas neišnyksta, verta kreiptis į profesionalus – jūsų psichinė sveikata tokia pat svarbi kaip ir fizinė.