Kaip jūsų kūnas reaguoja į emocinį atstumą

Emocinis atstumas – tai jausmas, kai tarp mūsų ir kitų atsiranda neregima siena. Jis gali atsirasti bet kokiuose santykiuose: tarp partnerių, šeimos narių, draugų ar net kolegų. Nors šį reiškinį dažniausiai siejame su psichologiniais sunkumais, jis tiesiogiai veikia ir mūsų fizinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad kūnas ir protas yra glaudžiai susiję, todėl mūsų organizmas reaguoja į socialinę izoliaciją, emocinį šaltumą ir atstūmimą labai įvairiai. Kaip mūsų kūnas jaučia emocinį atstumą, kokie požymiai tai gali išduoti ir kaip galite padėti sau – aptariame šiame straipsnyje.

Kas yra emocinis atstumas?

Emocinis atstumas – tai būsena, kai žmonės sąmoningai ar nesąmoningai nusprendžia nesidalinti jausmais, mintimis arba poreikiais. Tai gali būti momentinė būsena nesutarimo akimirkomis, tačiau kai kuriems žmonėms – nuolatinis emocinės apsaugos arba gynybos mechanizmas.

Psichologai emocinį atstumą apibrėžia kaip sumažėjusį artumo, supratimo ir ryšio jausmą tarp žmonių. Priežastys gali būti įvairios: ankstesnės psichologinės traumos, santykių problemos, per didelis stresas arba socialinė izoliacija. Svarbu suprasti – kad ir koks būtų šio atstumo šaltinis, mūsų kūnas jį suvokia kaip grėsmę užmezgamam ryšiui, o tai išjudina savitą fiziologinę grandinę.

Kaip organizmas reaguoja į emocinį atstumą

Streso hormonų padidėjimas

Patiriant emocinį atstumą, kūnas dažnai suaktyvina streso atsaką. Mokslininkai nustatė, kad socialinė izoliacija ar artimųjų palaikymo stoka didina kortizolio – pagrindinio streso hormono – lygį. Padidėjęs kortizolio kiekis siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais: didesniu kraujospūdžiu, silpnesne imunine sistema ir net didesniu širdies ligų rizikos veiksniu.

Poveikis nervų sistemai

Emocinė įtampa aktyvina simpatinę nervų sistemą – tą pačią, kuri reaguoja į grėsmes mechanizmu „kovok arba bėk“. Organizme didėja širdies ritmas, džiūsta burna, gali prasidėti virškinimo sutrikimai. Dėl ilgalaikio streso patiriamas nuovargis, nemiga, padidėja nerimo ir depresijos rizika.

Pažeidžiamas imunitetas

Socialiniai ryšiai turi įtakos imuninės sistemos veiklai. Harvard Medical School tyrėjai atskleidė, kad emocinis atstumas prisideda prie padidėjusio uždegimo žymenų kraujyje. Chroniškas uždegimas gali sukelti įvairių ligų – nuo peršalimo ir gripo iki ilgalaikių lėtinių būklių, kaip diabetas arba autoimuniniai sutrikimai.

Dažniausi kūno siunčiami signalai

• Skausmas ir diskomfortas krūtinėje: emocinė įtampa gali būti jaučiama kaip spaudimas ar veržimas krūtinėje.
• Virškinimo sutrikimai: pykinimas, skrandžio spazmai, apetito stoka – tipiški stipraus emocinio streso simptomai.
• Galvos skausmas ir raumenų įtampa: įtemptų santykių laikotarpiais dažnėja galvos skausmai, sprando, pečių raumenų sukaustymas.
• Miego sutrikimai: sunku užmigti arba neišsimiegama dėl nerimo ar nuolatinių minčių apie santykių problemas.
• Energijos trūkumas, apatija: organizmas, nuolat veikiamas streso, gali „išsekti“, atsiranda bendras silpnumas ir motyvacijos stoka.

Kodėl tai vyksta?

Evoliuciškai žmonės sukūrė stiprią priklausomybę nuo socialinių ryšių – jie didino saugumą ir tikimybę išgyventi. Vienišumas ar emocinis atstumas mūsų smegenyse užregistruojamas kaip potenciali pavojinga situacija. Londono universiteto (UCL) neurobiologų tyrimai parodė, kad atstūmimas socialinėje ar emocinėje srityje aktyvuoja tas pačias skausmo zonas smegenyse, kaip ir fizinis skausmas. Ši reakcija paaiškina, kodėl emocinis atšalimas ar izoliacija gali fiziškai skaudėti ir net turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Emocinis atstumas ir lėtinės ligos

Ilgalaikis emocinis vienišumas arba šaltumas didina lėtinių ligų riziką. Studijos rodo, kad socialinė izoliacija yra nepriklausomas rizikos veiksnys, lyginant su tokiais faktoriais kaip rūkymas ar mažas fizinis aktyvumas. Žmonės, neturintys artimų arba atvirų santykių, dažniau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, depresijos ir nerimo sutrikimų.

Be to, emocinis atstumas gali lemti žalingą elgseną: rūkymą, didesnes alkoholio dozes, nesveiką maitinimąsi arba fizinio aktyvumo stoką. Šie veiksniai papildo fiziologines pasekmes, ženkliai paveikdami organizmo sveikatą.

Kaip sumažinti neigiamą emocinio atstumo poveikį?

Sąmoningumas ir emocijų atpažinimas

Pirmas žingsnis – pripažinti kolektyvinio jausmo ar artumo stoką. Dažnai žmonės bando ignoruoti nemalonius jausmus, taip tik dar labiau stiprindami streso reakciją. Reguliarus emocijų stebėjimas (pavyzdžiui, rašant dienoraštį) gali padėti atpažinti ir suprasti savo poreikius.

Bendravimas ir atvirumas

Bandykite kalbėtis su šalia esančiais žmonėmis apie savo jausmus, lūkesčius ar sunkumus. Nors pradžioje gali būti nedrąsu, tyrimai rodo, kad atviras emocinis bendravimas stiprina ne tik santykius, bet ir sumažina streso hormono lygį organizme.

Fizinė veikla ir atsipalaidavimas

Sportas ar aktyvi veikla pagrįstai laikoma viena efektyviausių būdų sumažinti ilgalaikį streso lygį. Net trumpas pasivaikščiojimas, jogos ar kvėpavimo pratimai padeda nusiraminti ir „išjungti“ nuolatinį nervų sistemos aktyvumą.

Profesionali pagalba

Kai emocinis atstumas trunka ilgai arba daro reikšmingą įtaką sveikatai, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kvalifikuoti specialistai padeda suprasti atstumo priežastis ir rasti efektyvias emocinės artumos atkūrimo strategijas.

Dažniausi mitai apie emocinį atstumą

• „Tai tik laikina nuotaika“: nors trumpalaikis nesusikalbėjimas gali praeiti, ilgai trunkantis emocinis atstumas turi rimtų fiziologinių pasekmių.
• „Fizinė sveikata nepriklauso nuo santykių“: moksliniai tyrimai įrodo teigiamą socialinių ryšių poveikį visai organizmo veiklai.
• „Emocijų nereikia rodyti“: emocijų slopinimas didina psichologinio ir fiziologinio streso riziką.

Kada verta sunerimti?

Jei jaučiate, kad emocinis šaltumas arba atstumas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, ima kankinti nemiga, sumažėja svoris, dažnai sergate ar kyla rimtų nuotaikos sutrikimų – verta susirūpinti. Ilgalaikės pasekmės gali būti ir sunkesnės, tad geriausia neatidėlioti ir imtis veiksmų kuo anksčiau.

Išvada

Emocinis atstumas – ne vien psichologinis iššūkis. Tai visą kūną paveikianti būsena, galinti destabilizuoti organizmo pusiausvyrą, imuninę sistemą ir padidinti ligų riziką. Stiprių socialinių ryšių kūrimas, emocinis atvirumas ir dėmesys savo poreikiams – vieni veiksmingiausių būdų išlaikyti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Jei jaučiatės atitolę nuo artimųjų, nelaukite: ieškokite ryšio, drąsinkitės atvirai kalbėti apie savo jausmus arba kreipkitės pagalbos. Jūsų kūnas – geriausias rodiklis, rodantis, kada reikia keisti nusistovėjusius įpročius emociniuose santykiuose.