Kaip jūsų kūno pojūčiai keičiasi artėjant stresinei situacijai

Stresas – natūrali žmogaus būsena, kuri lydi kiekvieną, susidūrus su pavojumi ar reikšmingu gyvenimo įvykiu. Kūno pojūčiai prieš svarbią prezentaciją, egzaminą ar netikėtą konfliktą – dažnai aiškus ženklas, kad organizmas ruošiasi veikti. Nors šie pojūčiai gali atrodyti netikėti ar nemalonūs, jie kyla dėl tūkstančius metų tobulėjusios biologinės sistemos. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškiname, kaip ir kodėl jūsų kūno pojūčiai keičiasi artėjant stresinei situacijai, kokie fiziologiniai ir psichologiniai mechanizmai už to slypi, bei kokie patarimai gali padėti geriau suprasti ir valdyti šias reakcijas.

Kas vyksta jūsų kūne prieš stresinę situaciją?

Kai žmogus artėja prie situacijos, kurią jo smegenys suvokia kaip potencialiai pavojingą ar sudėtingą, aktyvuojama visa eilė fiziologinių pokyčių. Tai „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) atsakas, kurį organizuoja simpatinė nervų sistema.

Hormoninė reakcija

Vos tik pastebima grėsmė, smegenyse, tiksliau – pagumburyje, siunčiamas signalas į hipofizę ir antinksčius, kad šie pradėtų išskirti streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Adrenalinas atsako už greitus kūno pokyčius: didina pulsą, stiprina jėgą, didina deguonies ir energijos kiekį raumenyse. Kortizolis, kita vertus, palaiko ilgesnį streso atsaką ir padeda organizmui prisitaikyti prie sunkesnės situacijos.

Širdies plakimo dažnio padidėjimas

Stresui artėjant, dažniausiai pirmasis juntamas pojūtis – širdies plakimo sustiprėjimas. Širdis ima plakti greičiau, kraujas greičiau teka kūnu, raumenys aprūpinami daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Šis procesas padeda greičiau reaguoti, jei tenka bėgti, kovoti ar tiesiog būti budresniam.

Kvepavimo pakitimai

Padidėjęs kvėpavimas yra dar vienas ankstyvas kūno signalas. Dėl adrenalino poveikio kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis ir greitesnis, nes organizmas stengiasi kuo daugiau deguonies pristatyti į audinius. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia oro trūkumo ar dusulio jausmu.

Pagrindiniai kūno pojūčiai, dažniausiai iškylantys prieš stresines situacijas

• Prakaitavimas: Net jei aplinkos temperatūra normali, delnai, pėdos ar pažastys gali gausiau prakaituoti. Tai natūralus kūno būdas kovoti su padidėjusia šiluma ir emocine įtampa.
• Sutraukti raumenys: Daugelis žmonių pajunta kaklo, pečių, nugaros ar žandikaulio įsitempimą – tai refleksas, kurį organizmas išvystė nuo seniausių laikų siekdamas apsisaugoti nuo išorinių pavojų.
• Virškinimo sistemos pokyčiai: Kai kuriems pasireiškia „drugelio“ pojūtis skrandyje, pykinimas ar net noras tuštintis. Simpatinė nervų sistema nukreipia energiją nuo virškinimo sistemų į tas sritis, kurios svarbios greitai reakcijai.
• Šaltkrėtis arba šilumos pojūtis: Staigi adrenalino banga dažnai kelia šaltkrėtį ar šilumos bangą, prakaitavimą, paraudimą.
• Drebėjimas: Raumenų aktyvavimas ir hormonų poveikis kartais pasireiškia lengvu rankų ar viso kūno drebėjimu.
• Jautrumas garsams ir regai: Streso metu žmogaus pojūčiai paaštrėja – klausos ir regos sistema tampa jautresnės, kad galėtų reaguoti į bet kokį pavojų.

Kaip psichologiniai veiksniai veikia kūno pojūčius?

Streso pojūčiai yra ne tik fiziologiniai. Psichikos būsena taip pat daro įtaką tam, kaip interpretuojame signalus iš kūno. Nerimo, baimės ar netikrumo akimirkos sustiprina kūno pojūčių intensyvumą.

Psichosomatinės reakcijos

Nemažai streso pojūčių yra psichosomatiniai – t. y. jų iš dalies priežastis yra mintys ir emocijos. Pavyzdžiui, nerimaudami dėl artėjančio pokalbio galite staiga pajusti skrandžio skausmą ar galvos svaigimą, nors objektyviai esate visiškai sveiki.

Mokymosi ir patirties įtaka

Ankstesnės patirtys ir išmoktas elgesys lemia, kaip kūnas reaguoja į stresą. Jei praeityje stipriai išgyventos stresinės situacijos paliko neigiamų emocijų, kūno reakcijos gali būti intensyvesnės net ir menkiausioje įtampoje.

Ar šie pojūčiai visada yra žalingi?

Dažnai manoma, kad stresas ir jo pojūčiai – tik neigiamas reiškinys. Tačiau, kaip rodo moksliniai tyrimai, trumpalaikis stresas gali pagerinti koncentraciją, sprendimų priėmimą, padėti pasiekti geresnių rezultatų ar apsaugoti nuo realios grėsmės. Tik tada, kai stresas užsitęsia ir organizmas nebesugeba atsigauti, šie pojūčiai ima trukdyti bei gali sukelti sveikatos problemų.

Ką daryti, jei streso pojūčiai trukdo?

Sąmoningas kvėpavimas

Vienas efektyviausių būdų sumažinti streso fiziologinius simptomus – lėtas gilus kvėpavimas. Įtraukite sąmoningo kvėpavimo pratimų į kasdienę rutiną ar naudokite juos prieš svarbias situacijas.

Raumenų atpalaidavimas

Progresyvus raumenų atpalaidavimas – tai technika, kurios metu paeiliui įtempiamos ir atpalaiduojamos skirtingos raumenų grupės. Tai padeda sumažinti įtampą ir atkurti natūralią kūno pusiausvyrą.

Dėmesio nukreipimas

Užsiimkite trumpa fizine veikla ar užsiėmimu, kuris nukreipia mintis nuo nerimą keliančios situacijos. Net ir kelios minutės pasivaikščiojimo gali padėti atsitraukti nuo perteklinės įtampos.

Mitai apie streso pojūčius

• „Tik silpni žmonės jaučia stiprius fiziologinius streso pojūčius.” Tai netiesa. Kūno signalai – natūralus kiekvieno organizmo atsakas ir nėra susiję su asmenybės stiprumu ar silpnumu.
• „Kuo stipresni pojūčiai, tuo pavojingesnė situacija.” Užtenka, kad jūsų smegenys suvoktų galimą grėsmę – nebūtinai ji bus objektyvi ar reali.
• „Streso pojūčiai privalo būti slopinami vaistais.” Daug tikrai veiksmingų technikų gali padėti natūraliai sumažinti nerimą ir kūno reakcijas be medikamentų.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors dažniausiai prieš stresines situacijas išgyvenami pojūčiai yra laikini ir nepavojingi, jei jie tampa stiprūs, trunka ilgai ar trikdo kasdienę veiklą, verta pasikonsultuoti su medicinos ar psichikos sveikatos specialistu. Tai gali būti ženklas, kad organizmas nesusitvarko su įtampa ir verta ieškoti pagalbos ar papildomų resursų.

Išvados

Artėjant stresinei situacijai, kūnas reaguoja apgalvotai ir tikslingai – įsijungia natūralūs mechanizmai, kurie turi apsaugoti ir padėti prisitaikyti. Šie pojūčiai – ne silpnumo ženklas, o biologinis atsakas, kuris, išmoktas pažinti ir valdyti, gali tapti mūsų stiprybe. Sąmoningas dėmesys kūno siunčiamiems signalams ir paprastos streso valdymo technikos padės išlaikyti ramybę net pačiomis įtemptiausiomis akimirkomis.