Kaip jūsų kūno temperatūra kinta dėl emocijų?

Visi esame pastebėję, kaip jaudulys pažadina vadinamąją „karščio bangą“ ar kaip išgąstis trumpam „nušaldo“ kūną. Nors kūno temperatūra paprastai laikoma fiziologiniu rodikliu, vis daugiau tyrimų rodo, kad ji glaudžiai susijusi ir su mūsų emocine būsena. Tačiau kaip emocijos keičia mūsų kūno šilumą, kodėl šie pokyčiai yra svarbūs, ir ką apie save galime sužinoti stebėdami temperatūros kritimus ar pakilimus?

Kas yra normali kūno temperatūra?

Vidutinė žmogaus kūno temperatūra dažniausiai laikoma apie 36,6°C, nors normalus diapazonas svyruoja nuo 36,1°C iki 37,2°C. Ši temperatūra yra kruopščiai reguliuojama pagumburio – smegenų dalies, veikiančios kaip mūsų organizmo termostatas.

Kūno temperatūra nuolat kinta priklausomai nuo dienos laiko, fizinio aktyvumo, amžiaus, medžiagų apykaitos greičio ir net mitybos. Pastaruoju metu didesnis dėmesys kreipiamas į tai, kad ir emocinės būsenos daro įtaką mūsų vidinei šilumai.

Kaip emocijos veikia kūno temperatūrą?

Fiziologinis mechanizmas

Emocijos sukelia stipriausias autonominės nervų sistemos reakcijas. Pavyzdžiui, patyrus stresą ar baimę, suaktyvėja simpatinė nervų sistema: širdis pradeda plakti greičiau, greitėja kvėpavimas, kraujagyslės susiaurėja tam tikrose kūno vietose. Visa tai – pasiruošimas „kovok arba bėk“ situacijai.

Šios reakcijos dažnai pavirsta ir šilumos pokyčiu, nes organizmas didina energijos suvartojimą arba kraujotaką perskirsto taip, kad kai kurios kūno dalys (pvz., veidas) parausta ar įkaista, o kitos – atvėsta (rankos ar pėdos). Tai paaiškina, kodėl jaučiame „šilumos bangas“ ar „šaltuką“ priklausomai nuo emocijų.

Emocinė temperatūra iš mokslo perspektyvos

Jau ne vienas dešimtmetis atliekami eksperimentai, kuriuose matuojama odos, rankų, pėdų ar veido temperatūra reaguojant į įvairias emocijas. 2013 metais Suomijos mokslininkai atliko laboratorinius tyrimus, kurių metu tiriamieji buvo prašomi išgyventi skirtingas emocijas. Šilumos žemėlapiai parodė – pyktis ir laimė didina temperatūrą veide, širdies plote, o liūdesys ar stresas neretai sukelia rankų arba pėdų šalimą.

Pagrindiniai mokslininkų pastebėti dėsningumai:

• Laimė: didina kūno šilumą, ypač krūtinėje, rankose ir veide.
• Baimė arba stresas: šalina periferijoje (rankose, kojose), tačiau gali trumpam padidinti kūno šerdies temperatūrą.
• Pyktis: didina kraujotaką į rankas, netgi sukelia savotišką „karščio bangą“.
• Liūdesys: dažnai susietas su žemesne bendra kūno temperatūra ar sumažėjusiu šilumos pasiskirstymu.

Kodėl kūno temperatūros pokyčiai dėl emocijų yra svarbūs?

Šiluma ar atvėsimas padeda mūsų kūnui adaptuotis situacijoms. Pavyzdžiui, pyktis ar baimė aktyvina raumenis ir padidina parengtį, tuo tarpu liūdesys sulėtina reakcijas, nurodydamas organizmui „sulėtinti tempus“. Temperatūros pokyčiai veikia ne tik fiziškai – jie gali keisti žmogaus nuotaiką ar net sveikatą.

Įdomu tai, kad ilgalaikis stresas ar nuolatinis liūdesys kartais lydi sumažėjusią periferinę temperatūrą, o tai gali sukelti lėtinio nuovargio, galūnių šalimo ar net imuninės sistemos nusilpimo jausmą. Kita vertus, pozityvios emocijos pagerina kraujotaką ir netgi gali veikti kaip natūralus būdas sušildyti kūną žiemą.

Ar emociniai kūno temperatūros pokyčiai pavojingi?

Paprastai emocijų sukelti temperatūros svyravimai yra laikini ir nesukelia pavojaus sveikatai. Bet jei pastebima stipri karščiavimo banga ar stiprus šaltis be aiškios emocinės priežasties, tai gali reikšti ir kitas organizmo problemas, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Svarbu atkreipti dėmesį, jei:

• Kūno temperatūra stipriai pakyla (>38°C) ar nukrinta žemiau 35°C be aiškios priežasties.
• Jaučiami kiti simptomai – silpnumas, sąmonės sutrikimai, išsekimas.
• Nuolat jaučiama karščio banga ar atšalimas, net kai nėra stiprių emocijų.

Kas dar gali daryti įtaką šilumos „emocijoms“?

Neretai kūno temperatūros pokyčius galima painioti su kitais veiksniais – hormonaliniais svyravimais, mityba, fiziniu aktyvumu, vaistais ar net aplinkos klimatu. Pavyzdžiui, menopauzės metu dažnos karščio bangos dažniausiai susijusios su estrogenų pokyčiais, ne emocijomis, tačiau stiprios emocinės reakcijos gali jas paaštrinti.

Kaip valdyti emocijas ir gerinti savo šilumos pojūtį?

Patvirtinti būdai reguliuoti kūno šilumą per emocijas

Gera žinia – galite sąmoningai daryti įtaką savo temperatūros pojūčiui, stiprindami pozityvias emocijas ar taikydami stresą mažinančius metodus.

• Gilus kvėpavimas: ramina nervų sistemą, mažina širdies ir kvėpavimo dažnį, stabdo stiprius temperatūros šuolius.
• Meditacija, joga: sumažina per didelį simpatinės nervų sistemos aktyvumą, padeda išlaikyti optimalią vidinę šilumą.
• Juokas, pozityvios veiklos: trumpam gali padidinti kraujotaką ir bendrai pagerinti šilumos savijautą.
• Šiltas maistas ar gėrimai: gali padėti sušildyti organizmą stresinėse situacijose.

Dažniausi mitai apie temperatūrą ir emocijas

• „Iš streso neįmanoma susirgti karščiavimu.“ Iš tiesų, stiprus stresinis įvykis gali trumpam sukelti temperatūros kilimą be infekcijos – vadinamąjį „emocinės kilmės karščiavimą“.
• „Atvėsimas dėl baimės – tik vaizduotė.“ Šaltis, bėgantis per nugarą patyrus išgąstį, yra akivaizdžiai išmatuojamas fiziologinis reiškinys.
• „Emocijos neveikia kūno fiziologijos.“ Skirtingai nei manoma, emocijos gali daryti labai didelę įtaką ne tik nuotaikai, bet ir širdies, kraujagyslių bei termoreguliacijos veiklai.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei kūno temperatūros pokyčiai pasireiškia be aiškios emocinės priežasties, trunka ilgą laiką arba lydi kiti simptomai (skausmas, prakaitavimas, stiprus silpnumas), būtina pasitarti su sveikatos specialistu. Ilgalaikis ar dažnas temperatūros svyravimas gali būti signalas apie rimtesnes sveikatos problemas.

Apibendrinimas

Kūno temperatūros pokyčiai – ne tik ligų požymis, bet ir natūralus jūsų emocinės bei fiziologinės būklės atspindys. Moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina, kad mūsų nuotaika gali tiesiogiai paveikti šilumos pojūtį, net jei temperatūros pokyčiai dažniausiai nedideli ir laikini. Savimonė, streso valdymas ir sąmoningas požiūris į savo emocijas padės išlaikyti tiek fizinį, tiek emocinį balansą.