Kaip jūsų laikysena keičiasi išgirdus kritiką

Kritikos priėmimas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – nesvarbu, ar sulaukiame jos darbe, namuose, socialiniuose tinkluose ar tarp draugų. Tačiau dažnai pamirštame, kad kritika veikia ne tik mūsų emocinę bei psichologinę būseną, bet ir labai tiesiogiai atsiliepia kūno laikysenai. Kūnas ir protas yra glaudžiai susiję, todėl suprasti, kaip laikysena reaguoja į kritiką, gali padėti geriau suvokti savo elgesio modelius ir ugdyti sveikesnius įpročius tiek fiziniam, tiek emociniam gyvenimui.

Kaip kūnas reaguoja į kritiką?

Kai girdime kritiką, mūsų kūnas dažnai pradeda reaguoti net anksčiau, nei suprantame sąmoningai. Šią reakciją lemia streso mechanizmai, kuriuos valdo nervų sistema ir hormonai. Stipri emocija, kaip kritika, dažnai prilygsta pavojui arba socialinei grėsmei, todėl net ir nedidelis pastaba gali inicijuoti “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakciją. Tai sukelia tam tikrus laikysenos ir pozos pokyčius, kurie gali būti pastebimi net aplinkiniams.

Fiziniai laikysenos pokyčiai

• Pasikeičia galvos ir pečių pozicija: Daugelis žmonių reaguodami į kritiką nesąmoningai nuleidžia galvą, pritraukia pečius prie ausų ar susigūžia. Tai yra natūralus kūno bandymas apsisaugoti nuo “grėsmės”.
• Pakinta kūno įtampa: Streso metu įsitempia kaklo, nugaros ar net žandikaulio raumenys. Tokia raumenų įtampa ne tik sutvirtina “gynybinę” laikyseną, bet ir gali sukelti diskomfortą, galvos ar pečių skausmus.
• Rankų gestikuliacija ir kojų pozicija: Kartais žmogus pradeda krapštyti drabužius, susidėti rankas prieš kūną arba sukryžiuoti kojas, lyg bandytų sukurti barjerą tarp savęs ir kritiką teikiančio asmens.

Laikysenos ir emocinės būklės ryšys

Moksliniai tyrimai įrodo, jog mūsų laikysena glaudžiai susijusi su emocijomis bei saviverte. Silpna ir gynybiška laikysena dažnai signalizuoja apie žemesnę emocinę savijautą, o taisyklinga, atvira – apie pasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, Amerikos psichologė dr. Amy Cuddy savo tyrimuose atskleidė, kad net trumpalaikis “galingos pozos” išlaikymas (kaip atviros, tiesios laikysenos) padeda sumažinti kortizolio lygį (streso hormoną) ir padidinti testosterono, kuris susijęs su drąsa ir saviverte.

Kritika ir „apsauginė laikysena“

Girdint kritiką, daugelis nesąmoningai pereina į „apsauginę laikyseną“. Tai dažnai pasireiškia uždarumu – rankų ar kojų sukryžiavimu, kūno pasukimu į šoną, galvos nuleidimu. Tokia laikysena siunčia signalą ne tik aplinkiniams, bet ir mūsų smegenims, stiprindama jausmą, jog esame silpnesni, pažeidžiami, reikalinga gynimasis. Tai gali lemti uždarumą, sumažėjusią pasitikėjimo savimi būseną, vengimą reikšti nuomonę ar ginčytis.

Vidaus fiziologiniai pokyčiai

Be matomų laikysenos pokyčių, mūsų organizme kritikos metu vyksta ir fiziologinės reakcijos. Padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, prasideda prakaitavimas, išsiskiria daugiau streso hormonų. Dėl to ilgainiui žmogus gali pradėti jausti nuolatinį raumenų nuovargį, migreninius galvos skausmus ar net virškinimo sutrikimus. Jei tokia būsena užsitęsia, gali atsirasti lėtinių laikysenos sutrikimų.

Kas lemia individualius skirtumus?

Ne visi į kritiką reaguoja vienodai. Genetiniai ir psichologiniai veiksniai, auklėjimas, socialinė aplinka bei asmeninės patirtys lemia, kaip intensyviai kūnas reaguoja į kritiką. Daug ką lemia ir įpročiai – pavyzdžiui, žmonės, nuo vaikystės mokinti palaikyti gerą laikyseną bei atvirai kalbėtis apie jausmus, dažnai gali greičiau išlaikyti tiesesnę, tvirtesnę laikyseną net kritikos akivaizdoje.

Moterų ir vyrų reakcijų ypatumai

Tyrimai rodo, kad moterys dažnai linkusios labiau „susitraukti“ fiziškai ir pasyviai reaguoti kritiką, tuo tarpu vyrai gali sąmoningai išlaikyti tiesesnę laikyseną arba, priešingai, parodyti agresyvią kūno kalbą. Tokie skirtumai dažnai susiję su socialiniais lūkesčiais bei išmoktomis elgesio normomis.

Kaip išlaikyti tinkamą laikyseną išgirdus kritiką?

Nors kūno reakcijos dažnai būna automatinės, laikysena gali tapti sąmoningo dėmesio objektu. Praktikuodami emocinį atsparumą ir fizinį sąmoningumą, galima išmokti reaguoti į kritiką ramiau ir pozityviau.

Patarimai sąmoningesnei laikysenai

• Sąmoningas kvėpavimas ir atpalaidavimas: Sulaukę kritikos, kelis kartus lėtai ir giliai įkvėpkite, pajuskite, kaip atsipalaiduoja jūsų pečiai, kaklas. Tai padeda išvengti automatinės gynybinės laikysenos.
• Tiesi nugara, atviri pečiai: Net jei psichologiškai jaučiatės pažeidžiamas, sąmoningai išlaikyta tiesi nugara, pakelta galva siunčia signalą tiek jums patiems, tiek aplinkiniams: „Aš vertas pagarbos.“
• Stebėkite kūno signalus: Atkreipkite dėmesį į bet kokią įtampą ar užsisklendimą kūne, ir, pastebėję tokius požymius, švelniai juos koreguokite.
• Reguliari fizinė veikla: Tempimo, joga, stuburo stiprinimo pratimai padeda pagerinti laikyseną ir mažina įtampą, ypač užsitęsusių stresinių situacijų metu.

Emocinio atsparumo ugdymas

Be fiziologinių priemonių, svarbu lavinti gebėjimą priimti kritiką neatitapatinant jos su savo verte. Praktikuokite atjautą sau, ugdykite konstruktyvų požiūrį – tai padeda ne tik išlaikyti sveikesnę laikyseną, bet ir stiprinti emocinį atsparumą.

Mitai apie laikyseną ir kritiką

Viena iš dažniausių klaidų – manyti, jog laikysenos pokyčius galima visiškai kontroliuoti ar kad tik fizinės pastangos užtikrins pasitikėjimą savimi. Realybė yra ta, kad laikysena yra tiek psichologinių, tiek fizinių procesų rezultatas. Nėra vieno sprendimo – svarbiausia, kad kūnas ir protas dirbtų kartu. Po kelis kartus per dieną skirdami dėmesio tiek emocinei būsenai, tiek kūno laikysenai, galime ilguoju laikotarpiu sumažinti žalingą streso ir kritikos poveikį sveikatai.

Apibendrinimas ir rekomendacijos

Kūno laikysena – jautrus mūsų savijautos ir nuotaikos rodiklis, o kritika dažnai iššaukia fiziologinius pokyčius, net jei to ir nepastebime iš karto. Atpažinus šiuos procesus, galime išmokti reaguoti į kritiką konstruktyviai: išlaikant atvirą, tiesią laikyseną, sąmoningai stebint savo kūno kalbą ir nuotaiką. Tai padeda ne tik stiprinti pasitikėjimą savimi, bet ir gerina bendrą emocinę bei fizinę sveikatą. Stenkitės praktikuoti dėmesingumą savo kūnui kasdien, ypač išgirdę kritiką – tai svarus žingsnis link tvirtesnės savijautos ir sveikų ryšių su aplinkiniais.