Kaip jūsų laikysena keičiasi per emocinius svyravimus

Ar kada nors susimąstėte, kodėl liūdėdami linkstame susigūžti, o džiaugsmingai nusiteikę vaikštome pakelta galva? Nors paprastai siejame laikyseną su raumenimis ar nugara, pasirodo, mūsų kūno padėtis tampriai susijusi su vidinėmis emocijomis. Ši sąsaja paveikia ne tik mūsų išvaizdą, bet ir fizinę bei psichinę sveikatą. Straipsnyje nagrinėjame, kaip emociniai svyravimai keičia laikyseną, kokie yra šių pokyčių biologiniai pagrindai ir kaip sąmoningai valdyti kūno laikyseną, kad palaikytume geresnę savijautą.

Emocijų ir laikysenos ryšys: ką sako mokslas?

Kūnas ir protas veikia lyg dvikryptė gatvė – jie nuolat keičiasi informacija. Jau seniai žinoma, kad kūno padėtis atspindi mūsų emocines būsenas. Tačiau tyrimai rodo, kad procesas vyksta abipusiai: laikysena gali paveikti nuotaiką, o emocijos – keisti laikyseną. Šis reiškinys vadinamas kūno-grįžtamuoju ryšiu (angl. body feedback).

Kaip emocijos veikia laikyseną?

• Baimė ir stresas: Patiriant stiprų stresą ar baimę, kūnas nesąmoningai įsitempia, pečiai pakyla aukštyn, kaklas įsitempia, o laikysena tampa gynybiška – susitraukiame lyg ruošdamiesi apsisaugoti. Panaši reakcija aktyvina simpatinę nervų sistemą, pasirengimą „kova ar pabėk“.
• Liūdesys ir nusiminimas: Depresyvios mintys dažnai signalizuoja kūnui susigūžti, nuleisti pečius, nulenkti galvą ir pažvelgti žemyn. Tokia laikysena ne tik atspindi emocijas, bet ir dar labiau gali jas sustiprinti.
• Džiaugsmas ir pasitikėjimas: Pozityvios emocijos didina energiją – išsitiesiame, mūsų kūnas tampa atviresnis: pečiai atgal, krūtinė iškelta, vystosi vadinamoji „pozityvi“ laikysena.

Kaip laikysena veikia emocijas?

Mokslininkai nustatė, kad laikysena veikia ne tik išorinį emocijų pasireiškimą, bet ir tai, kaip jaučiamės viduje. Tyrimai rodo, kad sąmoningai išsitiesus, įtempiant pečius atgal, žmonės ne tik atrodo, bet ir jaučiasi labiau pasitikintys, jų emocinė būsena stabilizuojasi. Lygiai taip pat nuolatinis susigūžimas ilgainiui gali lemti prastesnę nuotaiką ir netgi depresijos simptomus.

Dažniausi laikysenos pokyčiai patiriant emocinius svyravimus

Emocijų įtaka kūno pozicijai dažnai yra momentinė – vos pajaučiame stresą, laikysena akimirksniu keičiasi. Tačiau jei emocinis poveikis užtrunka, laikysenos pokyčiai tampa lėti ir ilgalaikiai.

Stresas ir nerimas

• Stiprėjantis pečių ir kaklo įtempimas.
• Susikūprinimas, liemens „uždarumas“.
• Galvos nuleidimas arba pasukimas į šoną.
• Kuprinė ar nuolatinė įtampa viršutinėje nugaros dalyje.

Nuolatinis liūdesys ar depresija

• Pečių nuleidimas žemyn ir į priekį.
• Galvos nuleidimas, žvilgsnis į žemę.
• Stuburo linkis ryškėja, krūtinė „užsidaro“.
• Lėtėjantys judesiai, sumažėjusi gestikuliacija.

Džiaugsmas, entuziazmas ir pasitikėjimas

• Natūralus išsitiesimas, pečių pritraukimas atgal.
• Galva aukščiau, žvilgsnis į priekį/bendraujant – į pašnekovą.
• Platesni, atviresni rankų judesiai.
• Aktyvesnė eisenos dinamika bei laikysenos stabilumas.

Moksliniai argumentai: kūnas, protas ir užburtas ratas

Keliuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės, kurie stovi ar sėdi išsitiesę, geba geriau susikaupti ir yra atsparesni stresui. Amerikos psichologų asociacijos duomenys rodo, kad laikysena keičia kortizolio ir testosterono – hormonų, atsakingų už streso ir pasitikėjimo lygį – koncentracijas kraujyje. Per ilgą laiką netinkama laikysena gali ne tik pabloginti nuotaiką, bet ir sukelti raumenų, stuburo problemas.

Taip pat nustatyta, kad kūno „uždarumo“ poza apsunkina kvėpavimą, kas padeda paaiškinti, kodėl nuolatinis įsitempimas, stresas gali sukelti nemalonių fizinių simptomų (pvz., įtampos galvos skausmus, širdies plakimą, greitą nuovargį). Tuo tarpu laisva, atvira kūno padėtis pagerina deguonies tiekimą ir sumažina streso hormonų išsiskyrimą.

Mitai apie laikyseną ir emocijas

Nors dažnai manoma, kad laikyseną lemia tik stuburo sveikata ar raumenų tonusas, tai nėra tiesa. Štai keli paplitę mitai, kuriuos svarbu žinoti:

• Laikysena koreguojama tik fiziniais pratimais: Nors kineziterapija ir mankšta svarbūs, be sąmoningo dėmesio savijautai ir emociniam fonui, rezultatai bus riboti.
• Emocijos neturi jokios įtakos laikysenai: Kaip rodo tyrimai, nuotaika, stresas bei ilgas emocinis diskomfortas gali sukelti ilgalaikius kūno pokyčius.
• Tik nuolatinė bloga nuotaika pažeidžia laikyseną: Net trumpalaikiai emociniai pokyčiai gali atsiliepti laikysenai, ypač jei jie dažnai kartojasi.

Patarimai, kaip pagerinti laikyseną emocinių svyravimų metu

Gera žinia ta, kad šį užburtą ratą galima nutraukti – sąmoningas dėmesys laikysenai bei emocinei būsenai gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir tapti prevencine priemone nuo nugaros, kaklo ar pečių įtampų.

• Stebėkite kūno kalbą: Pradėkite atkreipti dėmesį į savo pečių, galvos, nugaros padėtį kritinėmis emocijų akimirkomis.
• Sąmoningas kvėpavimas: Giliai, lėtai įkvepiant atpalaiduojami raumenys, mažėja kūno įtampa, o laikysena savaime tampa geresnė.
• Mankšta ir judėjimas: Trumpi tempimo, raumenų atpalaidavimo pratimai ar tiesiog trumpas pasivaikščiojimas sumažina stresą ir liūdesio poveikį laikysenai.
• Konsultacija su specialistu: Jei pastebite, kad bloga laikysena išlieka ilgai ar sukelia skausmą, pasitarkite su kineziterapeutu ar psichologu – tai gali būti emocinio krūvio pasekmė.

Apibendrinimas: emocinė sveikata ir laikysena – dvikryptė priklausomybė

Mūsų kūnas yra jautrus emocijų atspindys – stresui, liūdesiui ar džiaugsmui keisdami jaučiamės kitaip ir fiziškai. Sąmoningai stebėdami ir koreguodami laikyseną, galime turėti reikšmingos įtakos savo emocijoms bei bendrai sveikatai. Dėl šios priežasties verta pagalvoti ne tik apie raumenų stiprinimą, bet ir apie emocinį atsparumą – sveika laikysena prasideda tiek nuo nugaros, tiek nuo proto.