Kaip jūsų pilvo pojūčiai kinta dėl emocijų

Ar kada nors pajutote „drugelius“ pilve prieš svarbų pokalbį, ar jus kamuoja pilvo skausmas patyrus stiprų stresą? Toks ryšys tarp emocijų ir pilvo pojūčių nėra tik vaizduotės vaisius. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kad emocinė būsena tiesiogiai veikia mūsų virškinimo sistemą ir netgi gali tapti įvairių pilvo pojūčių priežastimi. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl mūsų pilvas reaguoja į emocijas, kokie pojūčiai gali pasireikšti ir kaip su jais sveikai susitvarkyti.

Sąsajos tarp smegenų ir žarnyno: kodėl pilvas jaučia emocijas?

Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptinkamas terminas „smegenų ir žarnyno ašis“ (angl. gut-brain axis). Tai – dvikryptis ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir mūsų virškinimo trakto. Šią sąveiką užtikrina nerviniai takai, hormonai ir biochemiškai aktyvios medžiagos. Dėl šio glaudaus ryšio, emocinės reakcijos, tokios kaip baimė, džiaugsmas, stresas arba pyktis, gali tiesiogiai veikti žarnyno veiklą ir pilvo pojūčius.

Kaip veikia žarnyno nervų sistema?

Žarnynas dar dažnai vadinamas „antrąja smegenimis“, nes jame gausu neuronų tinklų. Platus enterinės nervų sistemos tinklas apima apie 100 milijonų nervinių ląstelių – tai daugiau nei nugaros smegenyse! Šie neuronai suvokia, apdoroja ir perduoda informaciją tarp žarnyno ir galvos smegenų, todėl žarnynas itin jautriai reaguoja į stresą bei emocijas.

Kokie pilvo pojūčiai dažniausiai kyla dėl emocijų?

Priklausomai nuo emocinės būklės, daugelis žmonių pastebi įvairius, kartais netikėtus, pilvo pojūčius. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Neaiškus diskomfortas arba tempimas pilve
• Pilvo skausmas viršutinėje ar apatinėje dalyje
• „Drugeliai“ skrandyje prieš stresinį įvykį
• Pykinimas ar net noras vemti, patiriant nerimą
• Padidėjęs pilvo pūtimas, dujų kaupimasis
• Užkietėję arba, priešingai, dažnesni tuštinimosi epizodai (stresas dažnai skatina diarėją arba vidurių užkietėjimą)

Šie pojūčiai būdingi tiek suaugusiems, tiek vaikams ir dažnai pasireiškia be aiškios medicininės priežasties. Dažnas jų kilmės šaltinis – emocinė būsena, o ne fizinė liga.

Emocinis stresas ir pilvo problemos: kas vyksta organizme?

Streso poveikis žarnynui

Patiriant stresą, organizme aktyvuojamas simpatinės nervų sistemos atsakas („kovok arba bėk“ mechanizmas). Šiuo metu išsiskiria streso hormonai (adrenalinas, kortizolis), kurie keičia kraujotaką ir sumažina vietinį kraujotakos kiekį virškinamajame trakte. Dėl to lėtėja arba visiškai sustoja virškinimas, keičiasi žarnyno judesiai bei padidėja jautrumas.

Serotoninas ir nuotaika žarnyne

Nepakanka žinoti, kaip veikia nerviniai impulsai – svarbų vaidmenį atlieka ir hormonai. Apie 90% serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, gaminama būtent žarnyne. Šis hormonas reguliuoja nuotaiką, bet taip pat kontroliuoja žarnyno judesius ir jutiminius signalus. Kai nuotaika bloga ar patiriamas stresas, serotonino veikla sutrinka ir pilve gali atsirasti spazmai, skausmas ar diskomfortas.

Ką daryti, jei emocijos nuolat „atakuoja“ pilvą?

Nesupratus tikros diskomforto priežasties, lengva pasimesti – ar tai ženklas apie rimtą ligą, ar viso labo emocijų išraiška? Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriose atsiranda pilvo pojūčiai. Ar jie susiję su stresu, įtampa, laukimu, konfliktu?

• Veskite simptomų dienoraštį: užsirašykite, kokie fiziniai pojūčiai kyla, esant skirtingoms emocijoms bei situacijoms.
• Pasirūpinkite kokybišku poilsiu: neužmirškite miego ir poilsio svarbos. Nepakankamai išsimiegojus, streso poveikis žarnynui stipresnis.
• Išmokite streso valdymo praktikų: meditacija, kvėpavimo pratimai, jogos užsiėmimai – tai įrodymais grįstos priemonės mažinti streso poveikį kūnui.
• Sportuokite reguliariai: fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą ir gerina žarnyno motoriką.
• Kalbėkite apie savo jausmus: emocijų slopinimas dažnai dar labiau didina diskomfortą. Jei reikia – kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.

Mitai ir faktai apie pilvo skausmus ir emocijas

Mitas: „Jei skauda pilvą, reiškia, kad blogai ar nesveikai valgiau“

Iš tiesų, daugelis žmonių kaltina netinkamą mitybą ar infekcijas dėl pilvo diskomforto. Tačiau dažnu atveju, kai rimtų virškinimo ligų nerandama, pilvo pojūčiai kyla dėl streso, baimės ar kitų stiprių emocijų.

Mitas: „Galvą valdo emocijos, pilvą – fizinės priežastys“

Toks požiūris klaidingas. Smegenų ir žarnų ryšys – dvikryptis, ir emocijos gali sukelti visiškai apčiuopiamus fizinius simptomus.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma emocijų sukeltų pilvo pojūčių nėra pavojingi ir susitvarkys įtampos ar streso sumažėjus, yra atvejų, kai būtina gydytojo konsultacija. Jei kartu su pilvo simptomais pasireiškia:

• Kraujas išmatose
• Stiprus, nenumaldomas ar staiga užklupęs skausmas
• Ilgai trunkantis svorio kritimas
• Nerzta karščiavimas ar naktinis prakaitavimas

Tokiu atveju būtina išsamiau ištirti sveikatą ir atmesti rimtas ligas.

Apibendrinimas: kaip išmokti atpažinti savo kūno signalus?

Pilvo pojūčiai dažnai tampa emocijų veidrodžiu – kūnas mums siunčia įspėjamąsias žinutes, kai patiriame stresą, nerimą ar džiaugsmą. Suvokus šį ryšį, galima išmokti geriau rūpintis emocine sveikata ir išvengti nereikalingo nerimo dėl laikino pilvo diskomforto. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai rūpinamės tiek kūnu, tiek emocijomis: sąmoningai išliekame dėmesingi savo poreikiams, laiku pasirūpiname poilsiu ir nebijome ieškotis pagalbos, jei reikia. Žinodami šiuos moksliniais tyrimais grįstus principus, galime žvelgti į savo savijautą išmintingai ir atsakingai.