Kaip jūsų virškinimas reaguoja į emocinį nestabilumą

Emocinė mūsų būsena ir fizinė sveikata yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Viena iš sričių, kuri ypač stipriai reaguoja į emocijas, yra virškinimo sistema. Daugelis esame pajutę „drugelius“ pilve prieš svarbų susitikimą ar skrandžio spazmus per didelio streso metu. Kas vyksta, kai emocinė pusiausvyra išsibalansuoja? Kaip mūsų virškinimas reaguoja į emocinį nestabilumą ir ką vertėtų žinoti, norint palaikyti sveiką žarnyną sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu?

Emocinis nestabilumas: kas vyksta organizme?

Streso ir nerimo poveikis nervų sistemai

Emocinį nestabilumą dažniausiai sukelia stresas, nerimas, depresija arba dažnai kintančios nuotaikos. Šios emocijos įjungia mūsų „kovos arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, kurią valdo autonominė nervų sistema. Pradėjus dominuoti simpatinei nervų sistemos daliai, kūnas ruošiasi greitai reaguoti į pavojų – padidėja širdies ritmas, išskiriama daugiau streso hormonų (pvz., kortizolio ir adrenalino).

Tačiau šis natūralus organizmo atsakas turi šalutinį poveikį – kraujotaka perskirstoma iš virškinimo organų į raumenis, kad galėtume išsigelbėti pavojingoje situacijoje. Dėl šios priežasties virškinimas sulėtėja arba laikinai sustoja. Jei stresinės situacijos kartojasi arba tampa chroniškomis, gali imti vystytis įvairūs virškinimo sutrikimai.

Kaip emocijos veikia virškinamojo trakto sistemą?

Žarnyno ir smegenų ryšys

Žarnyną ir smegenis jungia vadinamasis žarnyno-smegenų ašis – dvipusis informacinis kelias, lemiantis, kad emocinės būklės tiesiogiai veikia virškinimą, o žarnyno būklė – nuotaiką. Svarbus tarpininkas šiame procese yra klajoklio nervas (lot. nervus vagus), reguliuojantis peristaltiką ir virškinimo fermentų išsiskyrimą.

Mokslininkai įrodė, kad žarnyno mikrobiotas (gerosios bakterijos) taip pat dalyvauja šiame dialoge: jų sudėtis ir įvairovė priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir nuo nuolat patiriamo streso. Dėl ilgalaikio emocinio disbalanso gali išsibalansuoti mikroflora – sumažėja gerųjų bakterijų, padaugėja uždegimą skatinančių mikroorganizmų.

Fiziniai simptomai, kuriuos gali sukelti emocinis nestabilumas

• Nepastovus virškinimas: pilvo pūtimas, skausmas ar mėšlungis.
• Sutrinka žarnyno judesiai: gali pasireikšti užkietėjimas ar viduriavimas (būdingas dirgliosios žarnos sindromui).
• Virškinimo fermentų sumažėjimas, dėl kurio maistas virškinamas nevisiškai.
• Pykinimas, apetito praradimas ar net vėmimas.
• Padidėjęs refliuksas ar rėmuo.

Be to, nuolatinis stresas gali sukelti lėtinį uždegimą žarnyne, paūminti opaliges ar net paveikti imuninės sistemos funkcijas virškinimo sistemoje.

Poveikis konkrečioms virškinimo trakto ligoms

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)

Vienas iš dažniausių sutrikimų, susijusių su emociniu nestabilumu, yra dirgliosios žarnos sindromas. Tyrimai rodo, kad DŽS simptomai paūmėja ar suaktyvėja būtent stresinėse situacijose, o sergantieji dažnai skundžiasi ir bendra emocine įtampa, nerimu ar net depresija.

Uždegiminės žarnyno ligos

Nors uždegiminių žarnyno ligų (pvz., Krono liga, opinis kolitas) pagrindinė priežastis yra autoimuniniai procesai, vis daugiau mokslinių įrodymų patvirtina, kad emocinis nestabilumas gali skatinti šių ligų paūmėjimus, silpninti remisiją bei paveikti gydymo efektyvumą.

Mitai apie emocinį poveikį virškinimui

Neretai manoma, kad vien tik stresas gali „sukelti“ opaligę ar rimtas žarnyno ligas. Tai mitas – nors emocinis nestabilumas ir stresas išties padažnina simptomus arba sustiprina jau esančius sutrikimus, jis nėra pagrindinis tokių ligų sukėlėjas. Dažniausiai šiems negalavimams būtina ir kitų veiksnių – infekcijos, genetinio polinkio ar netinkamos mitybos įtaka.

Trys pagrindinės kryptys, kaip apsaugoti virškinimą sudėtingesniu periodu

1. Streso valdymas ir emocinė higiena

• Būkite dėmesingi emocijoms. Atpažinkite pagrindinius streso požymius ir pradėkite taikyti atsipalaidavimo technikas: gilų kvėpavimą, meditaciją ar jogą.
• Sąmoningumo praktikos, kaip meditacija, įrodyta, gerina žarnyno funkciją ir padeda sumažinti uždegiminius procesus.
• Skirkite laiko kokybiškam poilsiui ir miegui. Nepakankamas miegas didina jautrumą stresui ir blogina virškinimą.

2. Subalansuota mityba

• Valgykite reguliariai, vengdami ilgų pertraukų tarp valgymų.
• Rinkitės maistingus produktus, turtingus skaidulomis ir gerosiomis bakterijomis (probiotikais), kad išlaikytumėte sveiką mikrobiotą.
• Venkite riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo ar labai perdirbto maisto, kurį jautresnis žarnynas linkęs blogiau toleruoti stresinio laikotarpio metu.

3. Judėjimas ir fizinė veikla

• Aktyvumas padeda reguliuoti žarnyno judesius, sumažina streso hormonų kiekį ir gerina nuotaiką.
• Net trumpi pasivaikščiojimai gryname ore palengvina virškinimą ir sumažina įtampą pilvo srityje.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote, kad virškinimo simptomai kartojasi dažnai, tampa intensyvūs ar trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į gydytoją – ypač jei jie lydi karščiavimu, svorio kritimu, krauju išmatose ar stipriu pilvo skausmu. Gydytojas padės nustatyti priežastis ir parinks tinkamą pagalbą, o esant emociniams sunkumams, gali pasiūlyti ir psichologinį palaikymą.

Išvados

Emocinis nestabilumas turi realų ir moksliškai pagrįstą poveikį mūsų virškinimui – nuo nedidelių nepatogumų iki lėtinių funkcinių ar uždegiminių sutrikimų paūmėjimo. Žinodami šią sąsają, galime imtis paprastų, bet veiksmingų žingsnių, kurie padeda apsaugoti ir žarnyną, ir bendrą savijautą. Streso valdymas, subalansuota mityba ir judėjimas – trys kertiniai akmenys, padedantys išlaikyti virškinimo pusiausvyrą net ir emociškai jautresniu laikotarpiu.